Jonė Vitkauskaitė-Ramanauskienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis” sociologijos doktorantė
Kalbant apie klimato kaitą, daugelio mokslo sričių indėlis į šios problemos sprendimą gana aiškus – technologiniai išradimai, tokie kaip elektromobiliai, vėjo ar saulės jėgainės, cheminiai ar biologiniai sprendimai padedantys valyti vandenį, arba net radikalesnės idėjos, pavyzdžiui, anglies dioksido pašalinimas iš atmosferos. Tačiau sociologijos mokslo, atrodo, daugiausia ir kalbančio apie klimato kaitą, indėlis dažnai pasimeta tarp labiau apčiuopiamų ir matomų iniciatyvų.
Sociologija yra mokslas apie žmonių elgseną. Šioje disciplinoje sukaupta daug žinių, reikalingų paaiškinti, kodėl žmonės tam tikrose situacijose vienaip ar kitaip elgiasi. Dauguma mokslininkų sutaria, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis yra žmogaus veikla, tad sociologija gali paaiškinti, kodėl žmonės dažnai elgiasi aplinkai (ne)palankiu būdu.
Vienas iš žmonių elgesio ypatumų, kuriuos siejame su klimato kaita yra kelionės, ypač kasdienės – į darbą ir atgal. Klimato kaitos kontekste tiriame, kodėl kauniečiai yra taip prisirišę prie automobilių keliaujant į darbą ir kaip galima juos paskatinti keliauti tvariau, renkantis aplinkai draugiškesnius keliavimo būdus – viešąjį transportą, dviratį, paspirtuką ar ėjimą pėsčiomis.
Transporto sektorius, ypač lengvieji automobiliai, yra pagrindinis taršos šaltinis. Tuo tarpu keliavimas į darbą yra pagrindinė keliavimo poreikį sukurianti veikla. Todėl siekiant klimato kaitos tikslų, prasminga orientuotis būtent į tai.
Jau praeito amžiaus viduryje pasigirdo atgarsių apie tai, kad socialiniai mokslai turi generuoti ne vien žinias, bet ir praktinius rezultatus. Paraginta savo tyrimo vadovės prof. Audronės Telešienės socialinį mokslą vykdyti taip, kad jis būtų paveikus ir naudingas, išplėtojau mokslinę tvaraus judumo iniciatyvą „Judėk žaliai“, kurioje kviečiu dalyvauti Kauno mieste esančių darboviečių kolektyvus.
Dalyvaujančios darbovietės darbuotojai suskirstomi į komandas, kurioms iškeliami tvaraus judumo tikslai – tam tikru procentu sumažinti kelionių automobiliu į darbo vietą skaičių. Komandos nariai dirba kartu ir kuria strategijas, kaip sieks išsikelto tikslo. Tuomet vyksta tvaraus judumo varžybos, kurių metu dalyviai fiksuoja, kaip vyko į darbą ir iš jo, koreguoja pirmines strategijas bei stebi priešininkų progresą. Pasibaigus varžyboms bus skelbiami nugalėtojai.
Džiugu, kad prie iniciatyvos jau prisijungė KTU Veiklos ir valdymo departamento, KTU „Startup Space“, KTU Doktorantūros mokyklos bei kitų įstaigų darbuotojai. Iki šių metų spalio mėnesio iniciatyvoje gali dalyvauti visų Kauno mieste esančių darboviečių kolektyvai.
Iniciatyvos dalyviai džiaugiasi rezultatais, laiko varžybas gražiu iššūkiu ir nuotykiu. Iniciatyva tapo ir papildomu paskatinimu tiems, kurie jau anksčiau mąstė apie alternatyvius kelionių į darbą būdus.
„Anksčiau sau priekaištavau, kodėl neatrandu valios važiuoti į darbą viešuoju transportu, kodėl visada sau randu priežasčių vykti automobiliu, bet neieškau alternatyvių būdų. Minčių buvo daug, o veiksmų – mažai. Jau kurį laiką mane kankino gėdos jausmas, todėl kartu su komandos nariais dalyvaudama šiame projekte tikiuosi suformuoti naują įprotį – vykti į darbą ir grįžti iš jo be asmeninio automobilio“, – sako KTU veiklos valdymo departamento darbuotoja Toma Kuzaitytė.
Pasak iniciatyvos sumanytojų, dalyvavimas „Judėk žaliai“ ne tik prisideda prie mokslo žinių kūrimo, bet ir skatina komandinį darbuotojų darbą, laviną kūrybinį jų mąstymą, stiprina socialinę atsakomybę, ugdo tvarius įpročius bei didina sąmoningumą.
Iniciatyvoje „Judėk žaliai“ buvo panaudotos įvairios technikos, kurios turėtų skatinti dalyvius į darbą keliauti tvariau.
Daugiau informacijos apie „Judėk žaliai“ iniciatyvą galima rasti internetinėje svetainėje www.judekzaliai.eu
