Žvilgsnis į mokymosi procesus
Įgyvendinant projektą „Pedagogų rengimo infrastruktūra su pilotine mokykla“, bus įsigyjama moderni technologinė ir mokslinių tyrimų įranga, finansuojama 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Investicijos skirtos konsoliduoto Pedagogų rengimo centro infrastruktūros plėtrai, pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimo kokybės stiprinimui, edukologijos mokslinių tyrimų vykdymui bei inovatyvių ugdymo sprendimų kūrimui ir testavimui.
Projekto metu bus kuriama pažangi mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūra, kurią sudarys: KTU pilotinė gimnazija, Naratyvinių duomenų analizės ir kognityvinių procesų laboratorija, Žvilgsnio stebėsenos laboratorija „KTU GazeLab“, STEAM ugdymo sprendimų prototipų laboratorija, Mokymosi analitikos prototipų laboratorija „MapLab“, daugiafunkcė studijų proceso erdvė.
Šiose erdvėse bus vykdomi pažangūs edukologijos tyrimai, kuriami ir išbandomi inovatyvūs ugdymo sprendimai, plėtojamos DI, neuroedukacijos, STEAM, mokymosi analitikos ir edukacinių technologijų taikymo galimybės, stiprinančios šiuolaikinį pedagogų rengimą ir švietimo sistemos inovacijas.
Laboratorijų pristatymų sesiją pradėjo dr. Irina Klizienė, supažindinusi dalyvius su edukacinių technologijų, Žvilgsnio stebėsenos laboratorijos „KTU GazeLab“ veikla. Laboratorijoje, pasitelkiant akių judesių sekimo technologijas, tiriama, kaip žmonės suvokia informaciją, į ką kreipia dėmesį ir kaip vyksta mokymosi procesas.
Tokie tyrimai leidžia geriau suprasti mokymosi aplinkų veiksmingumą, identifikuoti mokymosi iššūkius ir kurti mokslu grįstus sprendimus ugdymui. Pristatymo metu dalyviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su laboratorijoje naudojama įranga bei jos taikymo galimybėmis įvairiose mokslinių tyrimų srityse.
„Žvilgsnio stebėsenos technologijos leidžia pažvelgti į mokymosi procesą iš mokinio perspektyvos. Analizuodami, į ką mokiniai atkreipia dėmesį, kaip skaito, sprendžia užduotis ar sąveikauja su mokymosi medžiaga, galime geriau suprasti mokymosi procesus ir kurti efektyvesnius ugdymo sprendimus“, – teigė dr. Irina Klizienė.
Siekdamas plėsti mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūrą KTU artimiausiu metu planuoja įsigyti naują mobilią žvilgsnio sekimo įrangą, kuri sudarys sąlygas tyrimus vykdyti ne tik laboratorijoje, bet ir įvairiose autentiškose mokymosi aplinkose – mokyklose, auditorijose ar kitose ugdymo erdvėse. Tai leis vykdyti platesnės apimties tyrimus ir stiprins laboratorijos galimybes prisidėti prie inovatyvių ugdymo ir mokymosi sprendimų kūrimo.
Vėliau dr. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė pristatė Naratyvinių duomenų analizės ir kognityvinių procesų laboratoriją, kuri specializuosis neuroedukacijos ir DI srityse. Laboratorijoje bus tiriami žmogaus pasakojimai, patirtys ir pažintiniai procesai, siekiant geriau suprasti, kaip formuojasi mokymasis, profesinis augimas ir sprendimų priėmimas. Tyrimuose bus taikomi tiek kokybiniai, tiek pažangiomis technologijomis grįsti metodai, leidžiantys išsamiau analizuoti pažintinių procesų sąsajas su ugdymu bei kurti moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus švietimo praktikai.
Renginio metu buvo pristatyta laboratorijai įsigyjama ir naudojama mokslinių tyrimų įranga bei programinės priemonės. Tarp jų – „SenseMaker“ programinė įranga, skirta naratyvinių duomenų rinkimui ir analizei, Automatizuotos neuropsichologinio vertinimo sistemos licencijos pratęsimas, nuotolinės žvilgsnio sekimo sistemos „RealEye“ licencijos pratęsimas bei funkcinės artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopijos (fNIRS) įranga. Šios technologijos sudaro galimybes kompleksiškai tirti pažintinius procesus, sprendimų priėmimą, dėmesio valdymą ir mokymosi patirtis įvairiuose ugdymo kontekstuose.
Kai duomenys padeda mokytis geriau
Mokymosi analitikos prototipų laboratorijos „MapLab“ veiklą pristatė dr. Rasa Erentaitė. Laboratorijoje kuriami sprendimai leidžia analizuoti tiek momentinius, tiek ilgesnio laikotarpio mokymosi duomenis, stebėti mokymosi pažangą ir identifikuoti veiksnius, reikšmingus ugdymo rezultatams.
„Mokymosi duomenys tampa vertingi tuomet, kai padeda geriau suprasti besimokančiųjų poreikius, skirtingą mokymosi tempą, pastangas ir motyvaciją. Mokymosi analitika suteikia galimybę matyti ne tik rezultatus, bet ir patį mokymosi procesą, ypač skaitmeninėse mokymosi aplinkose. Tai įgalina kurti labiau individualizuotas ir veiksmingesnes ugdymo patirtis“, – teigė dr. Rasa Erentaitė.
Mokymosi analitika tampa vis svarbesne šiuolaikinio švietimo dalimi, nes vis daugiau naudojama skaitmeninių ugdymo sprendimų, vystomos nacionalinės ir lokalios švietimo duomenų infrastruktūros. Laboratorijos vykdomi tyrimai pateikia įžvalgų tiek skaitmeninių ugdymo sprendimų kūrėjams, tiek mokytojams ir ugdymo įstaigų vadovams.
Siekiant stiprinti laboratorijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos galimybes, jau įsigyti 30 planšetinių kompiuterių, kurie bus naudojami duomenų rinkimui įvairiose ugdymo aplinkose, taip pat itin didelės skaičiuojamosios galios kompiuteris, skirtas didelių duomenų kiekių analizei, apdorojimui ir mokymosi analitikos prototipų kūrimui.
Ši infrastruktūra sudarys sąlygas vykdyti pažangius duomenimis grįstus tyrimus ir kurti inovatyvius sprendimus švietimo sektoriui. Svarbu tai, kad mobilioji įranga leis tyrimus vykdyti ne tik laboratorijoje, bet ir autentiškose ugdymo aplinkose – mokyklose, klasėse ar kitose edukacinėse erdvėse, kur vyksta realus mokymosi procesas.
STEAM ugdymas – nuo idėjos iki prototipo
Laboratorijų pristatymą užbaigė dr. Berita Simonaitienė, pristačiusi STEAM ugdymo sprendimų prototipų kūrimo ir tyrimų laboratoriją. Joje bus kuriami, išbandomi ir tobulinami inovatyvūs ugdymo sprendimai, integruojantys gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas.
Laboratorijos veikla bus orientuota į dalykų didaktikos plėtrą, kūrybiškumo skatinimą, problemų sprendimą ir tarpdisciplininį mokymąsi. Kuriant bei tiriant naujus ugdymo sprendimus, bus ieškoma veiksmingų būdų, kaip sudominti mokinius STEAM sritimis ir ugdyti ateities visuomenei reikalingas kompetencijas.
Svarbi laboratorijos veiklos kryptis bus partnerystė su kitais KTU fakultetais, telkiant skirtingų sričių ekspertines žinias ir kuriant bendrus sprendimus ugdymui. Tokia „jungtinių pajėgų“ sinergija leis stiprinti STEAM dalykų didaktiką, plėtoti mokslu grįstas inovacijas ir užtikrinti jų pritaikomumą švietimo praktikoje.
