KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įvyko baigiamoji Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Visuomenės ir bendruomenių atsparumo stiprinimas per piliečių mokslą ir pilietiškumą“ (RECONECT, Nr. S-VIS-23-14) konferencija ir diskusija.
Renginyje pristatyti projekto rezultatai apie visuomenės ir bendruomenių atsparumą, piliečių įsitraukimą savivaldybėse, piliečių mokslo reikšmę, vietos patirties ir žinių svarbą, pasitikėjimą institucijomis bei savivaldos vaidmenį stiprinant pasirengimą krizėms. Nacionaliniame mokslo renginyje dalyvavo savivaldybių, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Sveikinimo žodį tarė Kauno technologijos universiteto prorektorius prof. dr. Kęstutis Baltakys. Konferencija vyko 2026 m. birželio 12 d., penktadienį, Kauno technologijos universiteto auloje.
Konferencijos metu pristatyti kiekybinės visuomenės apklausos ir fokus grupių su savivaldybių atstovais rezultatai parodė, kad atsparumas negali būti suprantamas tik kaip administracinis pasirengimas, procedūros ar instituciniai pajėgumai. Ilgalaikį atsparumą lemia ir gyventojų pasitikėjimas valstybe, vietos bendruomenių ryšiai, savivaldos gebėjimas girdėti gyventojus, aiški komunikacija ir realios dalyvavimo galimybės. Šiuos rezultatus patvirtino ir interviu duomenys su ekspertais – piliečių atsparumas priklauso ne tik nuo prieigos prie informacijos, bet ir nuo gebėjimo ją kritiškai vertinti, todėl valstybės institucijos turėtų nuosekliai investuoti į visuomenės medijų ir informacinio raštingumo stiprinimą, dezinformacijos atpažinimo gebėjimų ugdymą ir mokslo komunikacijos skatinimą.
Tyrimo duomenys atskleidė dvilypę situaciją: visuomenėje stiprėja pasididžiavimas valstybe ir saugumo svarbos suvokimas, tačiau kartu išlieka abejonės dėl visuomenės gebėjimo veikti kartu krizės akivaizdoje. 2024 m. atliktos gyventojų reprezentatyvios apklausos duomenys atskleidė kad 55 proc. respondentų teigė besididžiuojantys Lietuva, tačiau tik 29,4 proc. sutiko, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi atremti karo grėsmes. Taip pat 54 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad visuomenė yra susipriešinusi, o 70,2 proc. matė konfliktą tarp paprastų žmonių ir valdžios.
Fokus grupių diskusijos Klaipėdos ir Kauno regiono savivaldybėse parodė, kad pilietiškumas vietos lygmeniu dažnai suprantamas kaip rūpestis, atsakomybė ir neabejingumas tam, kas vyksta šalia. Gyventojų įsitraukimas stipriausias tada, kai problemos yra konkrečios, vietinės ir matomos. Kartu tyrimas atskleidė, kad savivaldybėse veikia įvairūs dalyvavimo įrankiai – dalyvaujamasis biudžetas, bendruomenių susitikimai, jaunimo tarybos, mokyklų dalyvaujamieji biudžetai, apklausos, skaitmeniniai problemų pranešimo įrankiai, tačiau jų poveikis priklauso nuo aiškaus grįžtamojo ryšio ir matomų rezultatų.
Renginio metu taip pat vyko diskusija apie savivaldos, valstybės institucijų ir bendruomenių vaidmenį stiprinant visuomenės atsparumą per piliečių įsitraukimą. Joje dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.
Konferencijoje dalyvavo savivaldybių atstovai iš visos Lietuvos, tarp jų ir tyrime dalyvavusių Kauno bei Klaipėdos regionų savivaldybių atstovai.
Projekto komanda taip pat pristatė parengtas rekomendacijas vietos ir nacionalinio lygmes viešojo sektoriaus institucijoms, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti Lietuvos visuomenės ir bendruomenių atsparumą socio–politinėms grėsmėms „Atsparumo stiprinimas savivaldybėse: pilietiškumo ir piliečių mokslo vaidmuo vietos lygmeniu“. Jose pabrėžiama, kad savivaldybėms svarbu gyventojų dalyvavimą paversti bendruomenių atsparumo stiprinimo dalimi, kurti vietos atsparumo laboratorijas, užtikrinti aiškų grįžtamąjį ryšį gyventojams ir naudoti piliečių duomenis priimant sprendimus.
Šios rekomendacijos buvo aptartos su dalyviais taikant gyvųjų laboratorijų (angl. „Living Lab”) metodą. Diskusijos metu akcentuota, kad visuomenės atsparumas prasideda nuo žmonių tarpusavio ryšių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo. Žmogus turi žinoti, į ką gali kreiptis, kuo pasitikėti ir su kuo veikti išvien, todėl savivaldos atsparumas turi būti stiprinamas nuosekliai telkiant institucijas, bendruomenes ir vietos žmonių sukauptą patirtį bei žinias bendram veikimui. Po renginio rekomendacijos buvo atnaujintos ir jomis pasidalinta tiek su visuomene, tiek su suinteresuotomis grupėmis.
Projekto vykdytojai dėkoja konferencijos dalyviams, diskusijos svečiams, savivaldybių atstovams bei savivaldybių specialistams, dalyvavusiems tyrime už bendradarbiavimą ir prasmingą diskusiją apie tai, kaip stiprinti visuomenės atsparumą vietos lygmeniu.