KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įvyko baigiamoji Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Visuomenės ir bendruomenių atsparumo stiprinimas per piliečių mokslą ir pilietiškumą“ (RECONECT, Nr. S-VIS-23-14) konferencija ir diskusija.
Renginyje pristatyti projekto rezultatai apie visuomenės ir bendruomenių atsparumą, piliečių įsitraukimą savivaldybėse, vietos patirties ir žinių svarbą, pasitikėjimą institucijomis bei savivaldos vaidmenį stiprinant pasirengimą krizėms. Konferencijoje dalyvavo savivaldybių, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Sveikinimo žodį tarė Kauno technologijos universiteto prorektorius prof. dr. Kęstutis Baltakys. Konferencija vyko 2026 m. birželio 12 d., penktadienį, Kauno technologijos universiteto auloje.
Konferencijos metu pristatyti kiekybinės visuomenės apklausos ir fokus grupių su savivaldybių atstovais rezultatai parodė, kad atsparumas negali būti suprantamas tik kaip administracinis pasirengimas, procedūros ar instituciniai pajėgumai. Ilgalaikį atsparumą lemia ir gyventojų pasitikėjimas valstybe, vietos bendruomenių ryšiai, savivaldos gebėjimas girdėti gyventojus, aiški komunikacija ir realios dalyvavimo galimybės.
Tyrimo duomenys atskleidė dvilypę situaciją: visuomenėje stiprėja pasididžiavimas valstybe ir saugumo svarbos suvokimas, tačiau kartu išlieka abejonės dėl visuomenės gebėjimo veikti kartu krizės akivaizdoje. 2024 m. atliktos gyventojų reprezentatyvios apklausos duomenys atskleidė kad 55 proc. respondentų teigė besididžiuojantys Lietuva, tačiau tik 29,4 proc. sutiko, kad Lietuvos visuomenė yra pasirengusi atremti karo grėsmes. Taip pat 54 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad visuomenė yra susipriešinusi, o 70,2 proc. matė konfliktą tarp paprastų žmonių ir valdžios.
Fokus grupių diskusijos Klaipėdos ir Kauno regiono savivaldybėse parodė, kad pilietiškumas vietos lygmeniu dažnai suprantamas kaip rūpestis, atsakomybė ir neabejingumas tam, kas vyksta šalia. Gyventojų įsitraukimas stipriausias tada, kai problemos yra konkrečios, vietinės ir matomos. Kartu tyrimas atskleidė, kad savivaldybėse veikia įvairūs dalyvavimo įrankiai – dalyvaujamasis biudžetas, bendruomenių susitikimai, jaunimo tarybos, mokyklų dalyvaujamieji biudžetai, apklausos, skaitmeniniai problemų pranešimo įrankiai, tačiau jų poveikis priklauso nuo aiškaus grįžtamojo ryšio ir matomų rezultatų.
Renginio metu taip pat vyko diskusija apie savivaldos, valstybės institucijų ir bendruomenių vaidmenį stiprinant visuomenės atsparumą. Joje dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.
Konferencijoje dalyvavo savivaldybių atstovai iš visos Lietuvos, tarp jų ir tyrime dalyvavusių Kauno bei Klaipėdos regionų savivaldybių atstovai.
Projekto komanda taip pat pristatė parengtas politikos (ang. policy brief) rekomendacijas „Atsparumo stiprinimas savivaldybėse: pilietiškumo ir piliečių mokslo vaidmuo vietos lygmeniu“. Jose pabrėžiama, kad savivaldybėms svarbu gyventojų dalyvavimą paversti bendruomenių atsparumo stiprinimo dalimi, kurti vietos atsparumo laboratorijas, užtikrinti aiškų grįžtamąjį ryšį gyventojams ir naudoti piliečių duomenis priimant sprendimus.
Projekto metu akcentuota, kad visuomenės atsparumas prasideda nuo žmonių tarpusavio ryšių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo. Žmogus turi žinoti, į ką gali kreiptis, kuo pasitikėti ir su kuo veikti išvien, todėl savivaldos atsparumas turi būti stiprinamas nuosekliai telkiant institucijas, bendruomenes ir vietos žmonių sukauptą patirtį bei žinias bendram veikimui.
Projekto vykdytojai dėkoja konferencijos dalyviams, diskusijos svečiams, savivaldybių atstovams bei savivaldybių specialistams, dalyvavusiems tyrime už bendradarbiavimą ir prasmingą diskusiją apie tai, kaip stiprinti visuomenės atsparumą vietos lygmeniu.