Neseniai sėkmingai baigėsi Kauno technologijos universiteto (KTU) kartu su Mykolo Romerio universitetu (MRU) organizuota nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Pedagogų dalykinių ir didaktinių kompetencijų tobulinimas bendrojo ugdymo pilietiškumo programoje“.
Programa subūrė istorijos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, karinio rengimo ir kitų dalykų mokytojus, socialinius pedagogus bei klasių vadovus iš įvairių Lietuvos regionų. Jos tikslas – stiprinti pedagogų dalykines ir didaktines kompetencijas, gilinti supratimą apie šiuolaikines pilietiškumo praktikas ir padėti taikyti inovatyvius ugdymo metodus mokyklose, paverčiant teorines žinias praktiniais įgūdžiais.
Pilietiškumas – daugiau nei žinios
Mokymų metu pedagogai gilinosi į demokratijos, žmogaus teisių, pilietinės visuomenės, ekonominės politikos, nacionalinio saugumo, medijų ir informacinio raštingumo temas, analizavo šiuolaikinius socialinius bei politinius procesus ir diskutavo apie pilietinio ugdymo svarbą šiandienos visuomenėje. Didelis dėmesys buvo skirtas kritinio mąstymo ugdymui, vertybiniam dialogui klasėje ir atsparumo dezinformacijai stiprinimui.
Daugelis programos dalyvių pabrėžė, kad mokymai paskatino naujai pažvelgti į patį pilietiškumo ugdymo turinį. Pedagogai pripažino, jog programa padėjo suvokti pilietiškumą ne kaip atskirų temų rinkinį, bet kaip vientisą demokratinių vertybių, žmogaus teisių, ekonominių sprendimų, atsakomybės ir kasdienių pasirinkimų visumą. Pasak dalyvių, šiandien svarbu ne tik supažindinti mokinius su demokratijos principais, bet ir padėti jiems suprasti jų kilmę, reikšmę bei ugdyti gebėjimą argumentuoti savo poziciją, priimti atsakingus sprendimus ir aktyviai veikti visuomenėje.
Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos mokytojo Dovydo Muniaus įsitikinimu, pilietinis ugdymas turi stiprinti ne tik žinias, bet ir vertybines nuostatas – atsakomybę, solidarumą, pasitikėjimą ir kritinį mąstymą. Tokios savybės yra būtinos kuriant atsparią visuomenę: „Pilietiškumas nėra apie tai, kaip aš garsiai rėksiu, kad myliu savo valstybę. Pirmiausia pilietiškumas yra apie pareigą. Pareigą savo šeimai, mokyklai, bendruomenei ir valstybei.“
Vilniaus Pilaitės gimnazijos mokytojas Arnoldas Matijošius mano, kad pilietiškumo ugdymo pamokos yra puiki erdvė kvestionuoti stereotipus, laužyti „jau žinau iš „TikTok“ susiformavusius įsitikinimus ir skatinti mokinius kritiškai vertinti informaciją.
Programos dalyviai išskyrė ir tarpdiscipliniškumo svarbą. Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro mokytojas Ernestas Bukauskas prisipažino nustebęs atradęs glaudų ryšį tarp pilietiškumo ir tvarumo temų. Pasak jo, diskusijos apie vartojimą, atsakomybę už aplinką ir kasdienius pasirinkimus atskleidė, kad pilietiškumas prasideda nuo žmogaus santykio su bendruomene ir aplinka.
Ne mažiau reikšminga programos dalimi tapo ateities studijų metodai ir mokinių agentiškumo stiprinimas. VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro istorijos mokytoja Dainora Miliuvienė teigė, kad mokymai paskatino daugiau dėmesio skirti ne tik tam, ką mokiniai žino, bet ir tam, ar jie jaučia galintys veikti. Ateities dirbtuvių metodas leido pažvelgti į ugdymą kaip į erdvę, kurioje mokiniai mokosi kurti pageidaujamos visuomenės vizijas ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą.
Demokratijos mokomasi ją patiriant
Dalyviai pabrėžė praktinę mokymų naudą ir praturtintą didaktinę patirtį. Debatai, simuliacijos, vaidmenų žaidimai, hakatonai, piliečių mokslo metodai bei ateities dirbtuvės tapo ne tik teorinėmis temomis, bet ir realiai išbandytais įrankiais. Mokytoja metodininkė Rita Vainovskaja iš Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos pažymėjo, kad programa padėjo sistemiškai įvertinti ir praplėsti profesinę patirtį, o pilietiškumo ugdymą pamatyti kaip nuoseklų procesą, kuriame svarbus ne tik žinių perteikimas, bet ir demokratinio dialogo, atsakomybės bei kasdienių pilietinių pasirinkimų ugdymas.
Pasak Vilniaus Vyčio gimnazijos mokytojos ekspertės Rūtos Tamkevičiūtės, būtent patyriminis mokymasis ir galimybė saugioje aplinkoje eksperimentuoti bei klysti leido geriausiai suprasti pilietiškumo ugdymo esmę. Tokios veiklos ugdo ne tik dalykines žinias, bet ir atsakomybę, vertybinį jautrumą bei gebėjimą priimti sprendimus sudėtingose situacijose.
Mokytojai akcentavo, kad šiuolaikinis pilietiškumo ugdymas neapsiriboja žinių perteikimu. Vilniaus Ozo gimnazijos mokytoja Daiva Buikienė pažymėjo, jog svarbiausia mokytojo užduotis – padėti mokiniams atpažinti momentus, kai jie gali rinktis būti stebėtojais arba aktyviais veikėjais. Daugelis programos dalyvių taip pat pabrėžė, kad demokratijos mokomasi ją patiriant – kai mokiniai klasėje jaučia, jog jų nuomonė yra svarbi, yra kviečiami dalyvauti priimant sprendimus ir mato savo veiksmų poveikį bendruomenei. Tokia patirtis stiprina jų pasitikėjimą savo galimybėmis aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Pasak programos koordinatorės, KTU Savivaldos mokymo centro vadovės Jolantos Vaičiūnienės, programoje daug dėmesio skirta medijų ir informacinio raštingumo ugdymui. Dalyviai analizavo propagandos ir dezinformacijos pavyzdžius, mokėsi atpažinti informacinius burbulus bei kritiškai vertinti informacijos šaltinius. Šios temos tampa vis svarbesnės ugdant jaunus žmones, gebančius atsakingai orientuotis šiuolaikinėje informacinėje erdvėje. Džiugu, kad dalis mokymų metu pristatytų metodų jau sėkmingai taikomi dalyvių pamokose.
Viešojo valdymo tyrimų mokslo grupės vadovė prof. Raminta Pučėtaitė pabrėžė, kad, siekiant sudominti mokinius pilietiškumo tema, labai svarbu ugdymo turinį sieti su visuomenei aktualiais klausimais, kad mokiniai pajustų savo pilietinę galią kasdieniame mokyklos, bendruomenės ir valstybės gyvenime.
SHMMF dekanas ir programos dėstytojas doc. Ainius Lašas akcentavo, kad ne mažiau svarbu mokytojui matyti save kaip lyderį, gebantį kritiškai reflektuoti savo sprendimus, kvestionuoti nusistovėjusias „vadovėlines“ tiesas ir kartu su mokiniais ieškoti gilesnių paaiškinimų bei argumentų.
Programa buvo įgyvendinama pagal projektą „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose (NP / MS)“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
