Karščio bangos, prastesnė oro kokybė, dažnėjančios sausros ir liūtys, darančios poveikį žemės ūkiui, brangstantys energetikos sprendimai ir prastėjanti žmonių sveikata – visa tai rodo, kad aplinkosauga nebėra tik gamtos apsaugos specialistų rūpestis. Ji tampa visuomenės, ekonomikos, sveikatos ir saugumo klausimu. Tokią žinią siunčia naujausia Jungtinių Tautų aplinkos programos UNEP septintoji Pasaulio aplinkos būklės apžvalga GEO-7, prie kurios rengimo prisidėjo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) tyrėjos prof. dr. Aistė Balžekienė ir prof. dr. Audronė Telešienė.
UNEP publikuotoje aplinkos būklės apžvalgoje (GEO-7) pabrėžiama, kad šiandienos aplinkosauginių problemų nebeįmanoma veiksmingai spręsti vien tik turimomis priemonėmis – būtini pokyčiai energetikos, maisto, medžiagų naudojimo, ekonomikos ir aplinkos valdymo srityse.
Vien aplinkos politikos neužtenka
Aplinkosauginė krizė kelia tiesioginius padarinius žmonių kasdieniam gyvenimui – pažeidžia infrastruktūrą, kelia grėsmę energetiniam saugumui, sudaro ketvirtadalį bendrosios ligų naštos, sukelia nuostolius pramonei ir verslams, netgi prisideda prie politinių konfliktų, ir tai – tik keletas pavyzdžių. Tyrėja prof. A. Telešienė pabrėžia, kad reikalingas visuomenės požiūrio į aplinkosaugos krizę pokytis ir elgsenos pasikeitimai.
„Šiandien pasauliniu mastu aplinkos būklės situacija apibrėžiama kaip 3+ aplinkosauginė krizė – ją sudaro klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė ir taršos krizė, kartu su dirvožemio degradavimo problema. Nors jau turime tarptautinius aplinkosauginius susitarimus ir aplinkos politiką, to neužtenka“, – sako mokslininkė prof. Audronė Telešienė.
UNEP GEO-7 apžvalgoje nurodoma, kad, norint pritaikyti aplink
os valdyseną prie aplinkosauginių krizių ir jas spręsti, reikia saugoti ir atkurti ekosistemas ir bioįvairovę, pasitelkti vietos bendruomenes, investuoti į gamta grįstus sprendimus, skatinti tvarią ekonomiką ir jos infrastruktūrą.
„Pokyčiai turi būti aptariami ir vykdomi visos vyriausybės mastu – tiek aplinkos, tiek energetikos, tiek sveikatos, inovacijų ir žemės ūkio politikos srityse, nes pavieniai pokyčiai atskirose srityse nebepakankami. Taip pat reikia naujo požiūrio į neapibrėžtumą ir krizes – nereikia vengti apie jas kalbėti, verčiau kurti aiškią strategiją, kaip elgtis neapibrėžtumo atvejais“, – pabrėžia prof. A. Telešienė.
Aplinkosaugos sprendimai teigiamai veikia ekonomiką
Aplinkosaugos sprendimai, dažnai vertinami kaip ekonomikos stabdis, iš t
iesų gali būti investicija į ilgalaikį valstybės, verslo ir visuomenės atsparumą. Nors ekologiniai sprendimai kartais siejami su papildomomis sąnaudomis ar ribojimais verslui, klimato kaitos padariniai jau dabar daro didelę žalą ekonomikai.
„Svarbu tai, kad ataskaitos duomenys rodo, jog sumažintas klimato kaitos poveikis teigiamai paveiktų ekonomiką. Šiuo metu klimato kaitos padariniai mažina BVP. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų mažėja darbo našumas. O ekstremalūs oro reiškiniai daro didelę žalą infrastruktūrai. Prognozuojama, kad esant dabartinėms tendencijoms, dėl klimato kaitos padarinių iki 2050 pasaulinis BVP sumažėtų nuo 10 iki 18 proc.“, – sako prof. A. Balžekienė.
Svarbu skatinti gyventojų elgsenos pokyčius
Pirmą kartą istorijoje į GEO aplinkos būklės apžvalgą įtrauktos ir mokslinės žinios apie elgsenos pokyčių potencialą sprendžiant aplinkosaugines krizes. Lietuvai tai kelia labai konkrečius klausimus – kaip keisis mūsų maisto, energijos vartojimo ir judumo įpročiai, ir kokių sprendimų reikės savivaldybėms, verslui bei gyventojams.
Tai nereiškia, kad atsakomybė perkeliama vien gyventojams. Tačiau kasdieniai pasirinkimai – ką valgome, kaip judame mieste, kiek energijos vartojame, kaip rūšiuojame ir kiek perkame – kartu su politiniais ir technologiniais sprendimais tampa svarbia aplinkos krizės sprendimo dalimi.
Tyrėja prof. A. Balžekienė teigia, kad Rytų Europos regione, kuriam priklauso ir Lietuva, aktualūs pokyčiai galėtų būti vykdomi maisto sistemose – GEO-7 modeliavimas rodo, kad didesnė augalinės kilmės produktų dalis mityboje ir mažesnis gyvūninės kilmės produktų vartojimas galėtų sumažinti žemės plotų poreikį gyvulininkystei ir prisidėti prie mažesnių šiltnamio dujų emisijų.
Aplinkosaugos situacija Lietuvoje
Prioritetinės Rytų Europos regiono aplinkosauginės problemos yra ekosistemų paslaugų nykimas dėl netvaraus žemės ūkio, neigiamas netvarių energetikos sistemų poveikis klimatui ir sveikatai, taip pat bioįvairovės nykimas dėl silpnų valdymo sistemų. Šias apibendrintas Rytų Europos regionui būdingas aplinkos būklės išvadas galima pritaikyti ir Lietuvai.
„Žemės ūkis Rytų Europos regione yra mažai atsparus klimato kaitai, vyksta žemės degradacija. Taip pat regionas yra priklausomas nuo iškastinio kuro būstų šildymui, energijai, tai kelia oro taršos rodiklius ir socialinius iššūkius. Gana kritinė problema yra bioįvairovės nykimas. O prie to prisideda ir karinių konfliktų poveikis,“ – sako tyrėja prof. A. Balžekienė.
Prof. Aistės Balžekienės (GEO-7 apžvalgos autorės), ir prof. Audronės Telešienės, (GEO-7 apžvalgos autorės ir Elgsenos, socialinių ir kultūros mokslų ekspertų grupės vadovės) įžvalgos diskusijos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje metu gegužės 20 d. leido susieti pasaulinio lygmens išvadas su Lietuvos situacija ir įvertinti, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis.
