Vilniaus knygų mugėje – dvi SHMMF autorių knygos

Svarbiausios | 2015-02-09

Lietuvos tarpukario ir karinis architektūrinis palikimas, nematyta M.K. Čiurlionio muzikinė kūryba bei gyvūnų elgesys prieš filmavimo kameras. Tokias temines knygas bus galima rasti vasario 19-22 d. Vilniuje vyksiančioje knygų mugėje, kur KTU atstovaus leidykla „Technologija“.

Kaip ir kiekvienais metais, Kauno technologijos universiteto (KTU) leidykla „Technologija“ dalyvauja Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Leidyklos knygas bus galima pamatyti ir įsigyti akademinių leidyklų stende 3.14.

Šiais metais leidykla organizuoja keturių naujų leidinių pristatymą.

Taip pat 5.3 konferencijų salėje vasario 19 d., ketvirtadienį, 13:00 val. vyks renginys „Lobyno vartus pravėrus…“.  

Čia vienas iš renginio vedėjų KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentas, Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo centro vedėjas Vaidas Petrulis pristatys paveldo temas.

KTU leidyklos knygos Vilniaus knygų mugėje:

Renginio pavadinimas: Čiurlionio muzikos urtekstai ir naujos kūrinių interpretacijos

Data: 2015-02-20, 15.00 val.

Vieta: konferencijų salė 3.2.

Renginio vedėjas: Darius Kučinskas

Renginio dalyviai: Rokas Zubovas, Jumiko Nunokawa

Bus pristatomi D. Kučinsko leidiniai „M. K. Čiurlionis. Kūriniai vargonams. Urtekstai ir faksimilės“ ir „M. K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui. Urtekstai“, taip pat vyks diskusija apie M. K. Čiurlionio kūrybą, nes šimtmetį trukęs M. K. Čiurlionio muzikos leidybinis procesas apaugo įvairiais leidėjų, redaktorių, atlikėjų siūlymais, taisymais, tobulinimais ar perkūrimais.

Visa tai suformavo savotišką Čiurlionio stiliaus sampratą, kuri ne visuomet atitinka pradines paties kompozitoriaus intencijas. Per renginį bus bandoma naujai pažvelgti į unifikuotą ir laiko patikrintą, bet nenusistovėjusį kanoninį Čiurlionio muzikos kūrinių tekstą, kuris gali padėti geriau suprasti pirmines kompozitoriaus idėjas, priartinti prie pradinio muzikos kūrinio užrašo.

Taip pat bus atskleistas ypač unikalus, drąsus ir novatoriškas Čiurlionio žvilgsnis į muzikos kompoziciją ir jos organizavimo principus. Bus pristatomi ne tik pirminiai muzikos tekstai – urtekstai, bet ir gyvai suskambės Čiurlionio kūriniai.

Natų leidinių anotacijos

Darius Kučinskas (parengė)

„M. K. Čiurlionis. Kūriniai vargonams. Urtekstai ir faksimilės“

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) yra vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų. Jo kūrybinis palikimas sudaro Lietuvos kultūros aukso fondą ir apima kelis šimtus muzikos, tapybos kūrinių, apie tūkstantį piešinių ir eskizų.

 Tačiau Čiurlionio įnašas į Europos muzikinės kultūros paveldą, ypač XX a. pradžioje, nėra iki galo suvoktas. Šimtmetį trukęs Čiurlionio muzikos leidybinis procesas apaugo įvairiais leidėjų, redaktorių, atlikėjų siūlymais, taisymais, tobulinimais ar perkūrimais. Visa tai suformavo savotišką Čiurlionio stiliaus sampratą, kuri ne visuomet atitinka pradines paties kompozitoriaus intencijas.

Nesant nusistovėjusio unifikuoto ir laiko patikrinto kanoninio Čiurlionio muzikos kūrinių teksto, ši urtekstų publikacija leis muzikos atlikėjams, kritikams ir muzikologams geriau suprasti pirmines kompozitoriaus idėjas, priartins prie pradinio muzikos kūrinio užrašo.

Darius Kučinskas (parengė)

„M. K. Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui. Urtekstai“

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis pasauliui geriau pažįstamas kaip dailininkas, tačiau pastaraisiais metais, užbaigus publikuoti visus jo muzikos kūrinius, išryškėjo ypač unikalus, drąsus ir novatoriškas kompozitoriaus žvilgsnis į muzikos kompoziciją ir jos organizavimo principus. Fortepijoninė muzika yra visos Čiurlionio muzikinės kūrybos pagrindas. Šis fortepijoninių kūrinių urtekstų rinkinys pratęsia prieš kelis metus Japonijoje išleistą rinktinę „Kūriniai fortepijonui (urtekstai)“ (DK-2011). Dėl to muzikos kūriniai nesikartoja, o patys leidiniai papildo vienas kitą. Leidinyje pirmą kartą publikuojami M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių pirminiai muzikos tekstai – urtekstai. Leidinys skiriamas Lietuvos ir užsienio pianistams.

 

Renginio pavadinimas: monografijos „Lights, Camera, Bark! Animals in cinema“ pristatymas

Data: 2015-02-22, 13.00 val.

Vieta: konferencijų salė 3.2 2

Renginio dalyvis: Dario Martinelli

Per renginį bus pristatyta monografija, kurioje nagrinėjama gyvūnų ir kino pramonės sąsaja. Bus rodoma vaizdinė medžiaga ir bus diskutuojama apie socialinę, kultūrinę ir etinę žmogaus ir gyvūno santykių reikšmę.

Monografijos anotacija

Dario Martinelli

„LIGHTS, CAMERA, BARK! Representation, semiotics and ideology of non-human animals in cinema“

Gyvūnai ir kino pramonė yra sukūrę vienus intensyviausių ir ilgiausiai trunkančių santykių populiariojoje kultūroje.

Kai Edvardas Meibridžas 1878 m. sukūrė pirmąjį kino projektoriaus prototipą, jis pasirinko šuoliuojantį žirgą, kaip judesio kinematografijoje pavyzdį. Nuo to laiko vaikai ir suaugusieji sekė tokių šunų didvyrių kaip Lesė ir Rin Tin Tinas nuotykius, juokėsi kartu su Ančiuku Donaldu ir Gepardu Čyta, bijojo Spilbergo ryklio ir Hičkoko paukščių, ir kartu su šiais personažais kėlė klausimus apie žmonijos politiką ir moralę.

Gyvūnai kine – tai simboliai, projekcijos, stereotipai, alegorijos, tabu, mitai ir prietarai. Jie vaizduoja patys save, tačiau kartu kai ką pasako ir apie žmones.

Šioje monografijoje siekiama plačiai atspindėti socialinę, kultūrinę ir etinę žmogaus ir gyvūno santykių reikšmę, pateikti semiotinę gyvūnų kinematografijoje teoriją. Už paprasto pasirinkimo pavaizduoti gyvūną kine šiek tiek didesnį ar mažesnį, nei jis yra iš tiesų, leisti jam kalbėti žmonių kalba arba pasakojime leisti jam mirti ar išgyventi, slypi ilga istorija.