Lapkričio 16d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vyko AMPK ir SHMMF organizuota diskusija dėl Transatlantinės laisvos prekybos sutarties tarp Europos Sąjungos ir JAV (TTIP). Jos metu buvo aptarti šios sutarties privalumai ir trūkumai, jos reikšmė Lietuvai bei kitoms ES šalims. Diskusijoje dalyvavo LR Užsienio reikalų ministerijos atstovė – L. Zigmantaitė, LR Žemės ūkio ministerijos atstovas – Z. Medingis, Europiečių iniciatyvos STOP TTIP & CETA dalyvis, VU dėstytojas – K. Klimka. Diskusijos moderatorius: KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto docentas dr. – M. Puidokas.
Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės lūkesčiai ir perspektyvos
Su Transatlantinės laisvos prekybos sutarties ypatybėmis susirinkusiuosius supažindino LR Užsienio reikalų ministerijos atstovė L. Zigmantaitė. TTIP – tai laisvos prekybos zona nuo Aliaskos iki Baltijos šalių. Pranešėjos nuomone, Lietuva labai priklausoma nuo užsienio prekybos, tad labai svarbu atverti naujas rinkas ir gerinti eksporto sąlygas Lietuvos kompanijoms. Prekyba – esminis instrumentas pramonės konkurencingumo skatinimui, vietų kūrimo didinimui. Prognozuojama TTIP nauda – išaugęs ES prekių eksportas į JAV, ES BVP augimas, o Lietuvos BVP galėtų augti iki 0,4 proc. per metus.
TTIP derybos apima 3 pagrindines sritis: rinkos atvėrimą, reguliacinį suartinimą bei prekybos taisykles. Rinkos atvėrimu siekiama muitų panaikinimo, kuris pagerintų sąlygas eksportuotojams konkuruoti JAV rinkoje. Taip pat norima liberalizuoti prekybą paslaugomis. Derybose dėl reguliacinio suartinimo siekiama spręsti reguliacinius skirtumus, susitarti dėl bendradarbiavimo procedūrų. Prekybos taisyklėmis norima palengvinti prekybos sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, supaprastinti muitinių procedūras.
Derybas siekiama baigti iki 2016 metų pabaigos.
Neigiami sutarties aspektai
Pasak kito pranešėjo, K. Klimkos, esamomis sąlygomis TTIP turi labai mažai šansų būti pasirašyta. Derybos tarp ES ir JAV vyksta dėl to, kad yra išsikeltas uždavinys paruošti pirmą sutarties versiją iki B. Obamos kadencijos pabaigos. Kodėl norima ją pasirašyti taip greitai? Pats sumanymas dėl sutarties kilo ir buvo pradėtas realizuoti tam tikros grupės žmonių, dirbančių JAV administracijoje. Atsiranda galimybė, kad keičiantis administracijoms, gali keistis ir politinis klimatas. Atsiradusi baimė privertė nusistatyti terminą.
Anot K. Klimkos, mažai žmonių žino apie šią sutartį, kadangi valdžia nepakankamai informuoja gyventojus. Visiems už informaciją turėtume būti dėkingi organizacijoms, kurios nutekino informaciją. Iki tol ji nebuvo prieinama. Sutartis įtvirtintų nesibaigiantį derybų procesą, apie kurį aplinkiniai nežinotų. Ši sutartis taip pat kelia riziką žmonių teisėms, kadangi į jas neatsižvelgiama.
Svarba žemės ūkiui bei Europos parlamento vaidmuo
Vėliau į diskusiją buvo pakviesti prisijungti LR Žemės ūkio ministerijos atstovas Z. Medingis bei KTU Europos instituto direktorius J. Urbanavičius. Anot Z. Medingio, derybose ES siekia suvienodinti kontrolės mechanizmą ir kad ES gamybos standartai būtų pripažinti JAV. Visos žemės ūkio įmonės teigiamai vertina šį susitarimą, nes tai palengvintų prekybą Lietuvos gamintojams. „Tikiuosi, kad blaivus protas padės įvertinti, kas yra kas“,- teigė svečias, išklausęs tiek pasisakymus prieš, tiek už Transatlantinės laisvos prekybos sutarties pasirašymą.
J. Urbanavičius teigė, kad ši sutartis turės įtakos ne tik pačiai ES, bet ir visoms jos narėms, o tai reiškia, kad ir Europos parlamentas bei nacionaliniai parlamentai įsijungs į šios sutarties priėmimo procesą. Taip pat paminėta problema, jog ES piliečiams informacija pateikiama labai sudėtingai ir biurokratiškai, iš vienos pusės, o tai lemia informacijos skurdumą ir gyventojų nežinojimą šia svarbia tema.
Galiausiai auditorija uždavė klausimus pranešėjams ir vyko įdomi bei naudinga diskusija.
