Tai, ko iš vadovėlių neišmoksi: KTU diegia inovatyvaus mokymo(si) metodus

Svarbiausios | 2018-05-24

Keičiantis kartoms, keičiasi ir patys studentai bei jų poreikiai. Pažangiausi pasaulio universitetai nuolat tobulina savo studijų programas siekdami, kad studentai geriau įsisavintų teorines žinias ir jas dažniau taikytų praktikoje. Ieškoma būdų skatinti studentų kūrybiškumą sprendžiant netipines bei kompleksines problemas tam, kad šie būtų pasiruošę karjeros iššūkiams.

Norint sėkmingai kopti į karjeros Olimpą reikia turėti įvairių įgūdžių, nebijoti išeiti iš savo komforto zonos. Šiais laikais savo srities profesionalai turi turėti komunikacijos, problemų sprendimo, komandinio darbo, projektų valdymo ir įvairių kitų įgūdžių.

Kauno technologijos universitete (KTU) nuo 2015 metų veikiantis dėstytojų akademinių kompetencijų centras bendradarbiauja su universitete esančių studijų programų vadovais ir dėstytojais diegiant šiuolaikiškus studijų metodus. Jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio universitetas studentus pasitiks atnaujintomis studijų programomis, kuriose bus taikomi nauji mokymo metodai. Jų pagrindu, skirtingų programų studentai mokysis inovatyviais būdais spręsti atitinkamos srities problemas.

„Pokyčiai tapo nuolatine šiuolaikinės visuomenės būsena. Dirbdami su studentais dėstytojai taip pat yra nuolatiniame pokytyje“, – pasakoja KTU Dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė Asta Daunorienė. Pasak jos, pasirinkti metodai pritaikyti atitinkamai programai, nes kiekviena iš jų yra unikali savo turiniu, žiniomis bei idėjomis.

Paskaitos vyks netradicinėse erdvėse

KTU magistrantūros programoje – Technikos kalbos vertimas ir lokalizacija – bus taikomas dizainu grįsto mąstymo metodas, kuris vis labiau populiarėja technologiniuose moksluose, kai mokomasi modeliuoti ir kurti produktų ar paslaugų prototipus. „Tiek Technikos kalbos vertimo bakalauro, tiek Technikos kalbos vertimo ir lokalizacijos magistro studijų programoje KTU šį metodą pritaikėme, nes jis skatina studentus naujoviškai pažvelgti į vertimo procesą“, – teigia programos vadovė Jurgita Mikelionienė.

Pasak jos, tokiu būdu studentai yra skatinami siekti išversto teksto kokybės analizuodami, lygindami technikos kalbos tekstus ir jų vertimus. „Dizainu grindžiamo mąstymo metodas leidžia suskaidyti vertimo procesą į etapus ir į kiekvieną jų įsigilinti atskirai“, – tvirtina programos vadovė.

J. Mikelionienės teigimu, studijų metu praktiniai užsiėmimai vyksta ne tradicinėje auditorijoje ir net ne modernioje kompiuterių klasėje, o spalvingoje, neįprastais minkštasuoliais, šešiakampiais staliukais apstatytoje aplinkoje ar net gatvėje, kur studentams tenka pasitikrinti savo versto teksto kokybę žaibiško interviu su atsitiktiniais praeiviais metu.

Dizainu grindžiamas mąstymas – siekiant aukštesnės darbų kokybės

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studijų prodekanė prof. dr. Ramunė Kasperavičienė teigia, kad dizaino grindžiamo mąstymo metodas yra vis dažniau įtraukiamas į dalyko turinį, nes kiekvieno etapo metu studentai įgyja skirtingų žinių ir įgūdžių. „Studentai mokosi kūrybiškai mąstyti, rinkti ir glaudinti informaciją, kritiškai vertinti, teikti ir priimti konstruktyvią kritiką – visa tai padeda pasiekti aukštesnę darbų kokybę“, – tvirtina studijų prodekanė.

Pasak jos, šis metodas leidžia studentams suprasti, kad net ir toks darbas kaip technikos kalbos vertimas yra labai kūrybiška veikla, o vertimo procese kiekvienas etapas yra svarbus.

„Šiais laikais vertėjai savo veikloje atlieka labai daug vaidmenų. Siekiant tapti geru vertėju, neužtenka gerai mokėti užsienio ir gimtąją kalbas bei išmanyti vertimo technologijas. Reikia turėti komunikacijos, problemų sprendimo, komandinio darbo, projektų valdymo įgūdžių. Studentai, priversti išeiti iš komforto zonos, įgyja šių įgūdžių tiesiog vertimo proceso metu, laisviau juos taiko modeliuodami darbines situacijas paskaitose ir realioje vertimo veikloje“, – apie dizainu grindžiamo mąstymo metodo taikymo privalumus pasakoja R. Kasperavičienė.

Pasak studijų prodekanės, šį mokymosi metodą studentai vertina labai pozityviai – jiems tai nėra įprastas, tradicinis mokymosi metodas, todėl įgytos žinios ir įgūdžiai naujoje patirtyje ir netikėtoje situacijoje įsitvirtina lengviau ir greičiau.