Pramoninės taršos poveikis Klaipėdoje: kenkia ne tik aplinkai, bet ir gyventojų emocinei sveikatai

Lietuvos uostamiestis gyvena intensyvios pramonės ir logistikos ritmu, todėl tarša čia daugeliui gyventojų nėra abstrakti aplinkosaugos problema. Nors pramoninė tarša dažniausiai siejama su oro, triukšmo ar kvapų poveikiu aplinkos kokybei, Klaipėdos gyventojų patirtys atskleidžia ir kitą, mažiau matomą jos pusę – poveikį sveikatai. Kauno technologijos universiteto mokslininkių parengtas infografikas rodo, kad pramoninė tarša Klaipėdoje tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės  emocinės gerovės problema.

Tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalisKlaipėdos gyventojų su įvairiomis taršos formomis susiduria nuolat, o šios patirtys turi tiesioginį poveikį jų kasdieniam gyvenimui, emocinei būsenai ir savijautai.

Infografike pateikiami duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojai reguliariai susiduria su triukšmu (65 proc.), dulkėmis ir kvapais (po 57 proc.), oro tarša (55 proc.), o beveik trečdalis respondentų nurodė reguliariai patiriantys vibraciją. Rečiau minima vaizdinė tarša, tačiau dauguma kitų taršos formų gyventojams yra tapusios kasdienybe.

Dr. Audros Balundės ir prof. Audronės Telešienės atliktas tyrimas, kuris vykdytas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Transformacinių pokyčių bendruomenėse įgalinimas per aplinkos taršos sukelto nerimo ir psichologinio atsparumo mechanizmų atskleidimą“, taip pat atskleidė, kaip tarša sutrikdo kasdienį žmonių gyvenimą.

Tarša veikia gyventojų miegą ir emocijas

Daugiau nei pusė apklaustų Klaipėdos gyventojų (53 proc.) nurodė patiriantys sutrikusį miegą, pusė apklaustųjų įvardijo stiprias emocijas, o daugiau nei trečdalis jautė stiprų nuovargį ar pasunkėjusią kasdienę rutiną. Šie rezultatai rodo, kad ilgalaikis gyvenimas taršos paveiktoje aplinkoje tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir visuomenės sveikatos iššūkiu.

 „Klaipėdos mieste pramoninę taršą patiriančių gyventojų apklausa atskleidė, kad tarša yra ne tik aplinkosaugos, bet ir psichikos sveikatos problema. Daugumai respondentų tarša yra kasdienis reiškinys: daugiau nei pusė reguliariai susiduria su triukšmu, dulkėmis, kvapais ir oro tarša, o trečdalis – vibracija“, – pabrėžia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėja dr. Audra Balundė.

Pasak tyrėjos, daugiasluoksnis ir nuolatinis taršos patyrimas daro tiesioginį poveikį gyventojų kasdienėms veikloms bei emocinei būsenai.

„Daugiau nei pusė respondentų nurodė patiriantys miego sutrikimus, pusei kilo stiprios emocijos, o trečdalis jautė stiprų nuovargį ar pasunkėjusią kasdienę rutiną. Svarbu akcentuoti, kad tai nėra pavienių jautresnių asmenų reakcija į taršos patyrimą – tai yra populiacijos lygio problema, liečianti didelę dalį Klaipėdos miesto gyventojų“, – teigia dr. A. Balundė.

Uostamiestis – vienas taršiausių miestų Lietuvoje

Mokslininkė dr. Audra Balundė pažymi, kad šiuos rezultatus papildo ir tarptautinių tyrimų duomenys. Pasak jos, Europos aplinkos agentūros ir kitų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis taršos poveikis yra susijęs su nerimu, depresijos simptomais, emociniu išsekimu bei prastėjančia gyvenimo kokybe. Todėl veiksminga taršos reguliavimo politika turi atsižvelgti į taršos reikšmę emocinei gyventojų sveikatai.

Taršos poveikį gyventojų gerovei akcentuoja ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Klaipėdos departamento specialistai. Kvapų ir triukšmo tarša išlieka viena aktualiausių problemų, darančių įtaką Klaipėdos gyventojų emocinei bei fizinei sveikatai. Atlikta gyventojų apklausa patvirtina, kad uostamiesčio specifika – intensyvi uosto veikla, logistikos srautai ir pramonės objektai, reikalauja kryptingo poveikio valdymo.

„Uostamiestis – vienas labiausiai taršių miestų Lietuvoje. Klaipėdos miesto ribose veikia apie 40 įmonių susijusių su taršia pramone. Tai, kad čia gyventojai kenčia dėl taršos ir blogėjančios gyvenimo kokybės liudija ir miesto svečiai, besiskundžiantys blogais kvapais bei triukšmu naktimis, ir statistika“, – sako Alina Andronova, asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE) vadovė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pažymi, kad Klaipėdos mieste reikalingi ilgalaikiai sprendimai, orientuoti į visuomenės sveikatai palankios urbanistinės aplinkos kūrimą, planuojant darnią  miesto teritoriją, užtikrinančią palankias aplinkos sąlygas gyventojams, reikalingą socialinę infrastruktūrą, darbo vietas, vengiant taršios pramonės įmonių kūrimosi  gyvenamųjų teritorijų  gretimybėse, o taip pat ir gyvenamųjų teritorijų plėtros link taršios pramonės ar inžinerinės infrastruktūros objektų.

Gyventojai teikia skundus

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis Klaipėdoje 2017–2021 metų laikotarpiu buvo gauti 409 skundai dėl pramoninės taršos ore.

„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis 2017–2020 m. dėl triukšmo, blogų kvapų, cheminių medžiagų, patenkančių į gyvenamąją aplinką gyventojai kreipėsi 4256 kartus (3000 kartų kreiptasi dėl blogų kvapų taršos), o 2023–2025 m. laikotarpiu buvo gauti 157 skundai dėl blogų kvapų ir triukšmo taršos. Ypatingai situacija pablogėja vasarą, kuomet karštu oru klaipėdiečiai saugodamiesi neigiamo kvapų ir triukšmo poveikio, naktimis yra priversti miegoti uždarais langais“, – teigia A. Andronova, KIDE vadovė.

Infografikas sukurtas vykdant Lietuvos narystės CESSDA ERIC plano įgyvendinimo projektą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.