Mašininis vertimas, „Brexit“ – kokie pokyčiai laukia Europos Komisijos vertėjų?

Svarbiausios | 2017-12-12

Paskutinę lapkričio dieną Kauno technologijos universitete (KTU) apsilankė Europos Komisijos (EK) Vertimo raštu generalinio direktorato (VRGD) vertėjos Sigita Stankevičienė ir Inga Lukoševičiūtė. Viešnios Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (SHMM) fakulteto vertimo studentams papasakojo apie savo darbą vykdomojoje Europos Sąjungos institucijoje. 

Vertėjų darbo Europos Komisijoje ypatumai

Viešnios papasakojo, kad vertėjai komisijoje verčia įvairiausius dokumentus: teisės aktus, komisijos sprendimus, leidinius plačiajai visuomenei, laiškus, kalbas ir dar daug  įvairių tekstų. Pasak jų, tekstus tenka versti iš labai skirtingų temų: susijusius su socialiniais reikalais, energetika, žuvininkyste, statistikom,  žemės ūkiu (pvz. apie melžiamas karves ar skerdenas) ir t.t. Dažniausiai dokumentai verčiami iš anglų kalbos, tačiau S. Stankevičienė, anksčiau KTU dėsčiusi vokiečių kalbą, visada džiaugiasi gavusi tekstą vokiečių kalba, kadangi tai pirmoji jos užsienio kalba.

Įprastas darbo krūvis Europos Sąjungos (ES) institucijoje – 10 vertimo puslapių per dieną (vertimo puslapiai turi nustatytą spaudos ženklų skaičių). Nors krūvis tikrai nėra mažas, vertėjos naudojasi vertimo įrankiais, padedančiais panašius tekstus versti greičiau, pavyzdžiui: ES terminų baze „IATE“, „EUR-lex“ – svetaine, kurioje talpinami ES teisiniai dokumentai, EK vertimo atmintimi „Euramis“. Šios svetainės taip pat yra prieinamos visiems žmonėms, ne tik EK vertėjams.

Ar kompiuteriai pakeis žmonės?

Vertėjos papasakojo, kad VRGD turi savo mašininio vertimo (MV) įrankį, kuris veikia statistiniu principu, kaip pvz. „Google translate“. Šis įrankis atrenka dažniausią ir geriausiai tinkantį žodžio ar frazės atitikmenį tarp jau anksčiau įvairių vertėjų išverstų tekstų. Technologijoms tobulėjant, ateityje  planuojama pradėti naudoti neoroninį MV įrankį. Kaip sufleruoja pavadinimas, neuroninis MV stengiasi atkartoti žmogaus galimybę mąstytį, jis verčia remdamasis visu sakiniu ir jo prasme. Anksčiau minėtas „Google“ vertėjas jau taip pat naudoja šią technologiją, tik kol kas palaikomos ne visos kalbų poros.  Taigi ir ES institucijų vertėjai artimiausiu turės kokybiškesnį įrankį, kuris padės greičiau susitvarkyti su nemažais darbo krūviais. Visgi vertėjos tikino, kad net tobulėjant mašininiam vertimui, darbo tikrai nemažėja.

Kaip įsidarbinti į ES instituciją vertėju?

ES dokumentus verčia ne tik etatiniai VRGD ir kitų ES institucijų vertimo biurų vertėjai Briuselyje, Liuksemburge ir valstybėse narėse, didelė dalis tekstų siunčiami laisvai samdomiems vertėjams, dirbantiems vertimo biuruose šalyse narėse. Vertėjos aiškino, kad artimiausiu metu etatinių vertėjų EK neieškos, tačiau planuojama vis daugiau bendradarbiauti su Lietuvoje esančiais biurais, todėl padrąsino paskutinio kurso vertimo studentus naudotis galimybe po mokslų atvykti stažuotis į Liuksemburgą. Tokia patirtis būtų labai vertinga norintiems ateityje prisijungti prie biurų, verčiančių ES institucijoms.

Koks anglų kalbos likimas ES po „Brexit“?

Vertėjos studentams priminė, kad šiuo metu ES yra 24 oficialiosios kalbos, kadangi kai kuriose šalyse narėse valstybinės kalbos tokios pačios, kaip Graikijoje ir Kipre kalbama graikiškai. Susirinkusiems buvo įdomu išgirsti, kas atsitiks su anglų kalba po Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, kadangi Airija, kurioje taip pat kalbama angliškai, kalbų sąrašą papildė savo airių kalba. Viešnios samprotavo, kad anglų kalba bus palikta, kadangi ES institucijų vidaus darbe daugiausiai bendraujama angliškai, vokiškai ir prancūziškai. Taip pat, valstybių narių atstovai, diplomatai tarpusavyje dažniausiai bendrauja angliškai, todėl anglų kalbos atsisakymas sukeltų nemažai nepatogumų tarptautinėje komunikacijoje.

Iš klaidų mokomasi visą gyvenimą

Pasak viešnių, išverstą tekstą visada galima tobulinti, o taip pat net patyrę vertėjai kartais suklysta. Papasakojusios apie savo darbą EK, S. Stankevičienė ir I. Lukoševičiūtė patikrino vertimo studentų žinias ir pastabumą. Vertėjos atrinko įvairius vertimo pavyzdžius iš savo ir kolegų darbų, o studentai turėjo lietuviškuose sakiniuose rasti neatitikimus su originalu arba įvairias lietuvių kalbos vartojimo klaidas. Žinoma, visos klaidos buvo pastebėtos, tad galima pasidžiaugti, kad  studentai paskaitų metu laiko neleidžia veltui.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku