Kaune vykusiuose kandidatų į Kauno merus debatuose, kuriuos inicijavo Kauno technologijos universitetas (KTU), didžiąją dalį moksleivių simpatijų surinko advokatas Marijus Velička. Socialiniame edukaciniame projekte „Mokiniai renka“ pasirodė ir į moksleivių klausimus taip pat atsakinėjo Mantas Bertulis, Ieva Budraitė, Vytautas Juozapaitis, Gintautas Labanauskas, Nijolė Putrienė, Darius Razmislevičius, Darius Trečiakauskas, Dainius Varnas ir Aurelijus Veryga. Diskusiją moderavo žurnalistas Viktoras Jakovlevas.
Diskusijos dalyviai pasisakė jaunimui aktualiomis temomis ir varžėsi dėl moksleivių balsų, kuriuos jie galėjo atiduoti „Slido“ platformoje. Žiūrovų palankumo daugiausiai susilaukė M. Velička, pelnęs beveik pusę rinkusiųjų balsų – 47 proc. Antrą ir trečią vietas pagal simpatijų skaičių dalinosi N. Putrienė ir A. Veryga surinkę po 16 proc. balsų.
Didžioji dalis susirinkusių moksleivių – baigiamųjų klasių, jau svarstantys apie savo ateitį, būsimą karjerą ar net galintys balsuoti, todėl jiems buvo aktualu išgirsti kokią ateitį Kauno miestui žada būsimas meras arba merė. Daugiausia balsų (23 proc.) šiuo klausimu surinko M. Veličkos pozicija.
„Kaunas yra šiuo metu, turbūt, labiausiai akademiškas miestas Lietuvoje. Jame yra daugiausia studentų, tiek universitetų, tiek kitų aukštųjų mokyklų, ir mano vizija yra, kad jis toks ir turėtų išlikti ir turėtų lyderiauti. Jis ir turėtų būti tas miestas, kuris traukia daugiau studentų ir kur studentai, baigę aukštąsias mokyklas, pasilieka gyventi ir dirbti“, – sakė kandidatas.
Antroje vietoje atsidūręs A. Veryga, surinkęs 18 proc. balsų, teigė panašiai: „Kauną matome kaip akademišką, sveiką, žalią, bendruomenėms atvirą miestą“.
Jaunimo užimtumo temos klausimas vystėsi nuo šachmatų būrelio įsteigimo, nepilnamečių pameistrystės įgalinimo ir įrankių prieinamumo iki patalpų jaunimui aktualioms veikloms suteikimo.
Šioje diskusijos temoje daugiausia balsų (31 proc.) taip pat surinko M. Velička, sakęs jog jaunimo užimtumo problemą būtų galima spręsti steigiant dienos centrus, kuriuose būtų mokoma jaunimui aktualių dalykų, tokių kaip finansinis raštingumas.
A. Veryga daugiau dėmesio skyrė visuomeninės veiklos svarbai: „miesto nuostata turėtų būti, kad visuomeninė veikla yra skatintina veikla, nes ji leidžia išspręsti daugiau klausimų. Yra daugybė veiklų, tokių kaip Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos Raudonasis Kryžius, kur jūs galėtumėte ateiti, pabandyti, pažiūrėti ar tai tinka ar netinka jums gyvenime, o miestas turėtų tam suteikti infrastruktūrą“, – sakė kandidatas.
Populiariųjų trejetuke poziciją išlaikė ir Nijolė Putrienė (10 proc.), pripažinusi, kad į klausimą galima žiūrėti iš labai įvairių perspektyvų, todėl ir sprendimo būdų yra labai daug. Kandidatė pabrėžė neformalaus švietimo plėtros bei daugiau įvairesnių pasirinkimų jaunimui būtinybę.
Opiausia ir viena plačiausių temų buvo švietimo politika, itin aktuali susirinkusiems moksleiviams – būsimiems studentams. M. Velička, šioje diskusijos dalyje taip pat surinkęs daugiausia balsų (42 proc.) didžiausia švietimo problema įvardino pedagogų trūkumą.
„Pagrindinis dalykas, kur aš įžvelgiu problemą, tai kaip mes matome mokytojo profesiją apskritai, kaip profesiją visoje Lietuvoje. Mes ją kol kas lyginame pagal atlyginimus, prie vidutinio darbo užmokesčio. Aš matau mokytojo profesiją kaip prestižinę“, – teigė M. Velička.
A. Veryga, surinkęs 20 proc. balsų, siūlė mažinti klases, ypač pradinėse klasėse; akcentavo įtraukųjį ugdymą, bei švietimo įstaigų tinklo planavimą kartu su gyvenamųjų rajonų vystymu. Tačiau kandidatas pabrėžė, kad vien pinigai mokytojų trūkumo problemos neišspręs, nes „žmonės ne tik dėl to nesirenka šios profesijos“, – sakė jis.
Švietimo diskusijos balsavime trečioje vietoje likusi Nijolė Putrienė įvertino ir teigiamą situacijos pusę: „Jeigu kalbame apie ugdymo kokybę Kaune, turime paminėti vis dėlto, kad moksleivių pasiekimai yra patys aukščiausi Lietuvoje ir atotrūkis tarp mokyklų yra vienas iš mažiausių Lietuvoje“. Tačiau pridūrė, jog mokytojų trūkumas, nuolatinių mokyklų vadovų nebuvimas, bei pagalbos specialistų trūkumas yra opios problemos, kurių sprendimui savivaldybė turi įtakos.
Jaunimo aistras kaitinusi kandidatų diskusija – ne pirmas KTU inicijuotas renginys, skatinantis jaunimo pilietinį sąmoningumą. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas jau ne vienerius metus rengia socialinį edukacinį projektą „Mokiniai renka“.
Pasak projekto koordinatorės, KTU docentės Eglės Vaidelytės, Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14-20 metų) visiškai nesidomi politika, o pagal šį rodiklį Lietuva yra kone paskutinė Europoje. Todėl šio renginio tikslas – skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą šalies politiniame gyvenime, gilinti jų žinias ir domėjimąsi politiniais valstybės procesais.
Projekto organizatoriai tikisi, kad mokinių dalyvavimas tokiose diskusijose, suprantama ir patrauklia jiems forma, leis pajusti piliečių socialinę atsakomybę, dalyvavimo viešajame valdyme svarbą, bus laipsniškai ugdomas jų pilietiškumas, socialinis aktyvumas, skatinamas įsitraukimas į politinį ir pilietinį šalies gyvenimą.
