Programa skirta užsienio kalbų mokytojams, siekiantiems ne tik susipažinti su naujausiais DI įrankiais, bet ir išmokti juos tikslingai, efektyviai ir atsakingai integruoti į ugdymo procesą. Mokytojai mokosi kurti individualizuotas mokymo(si) veiklas, taikyti DI asistentus, efektyviau planuoti ir pasirengti pamokoms, vertinti mokinių pasiekimus bei teikti grįžtamąjį ryšį. Kartu daug dėmesio skiriama saugiam ir atsakingam DI naudojimui, duomenų apsaugai, autorių teisėms bei Europos Sąjungos DI reglamentavimo principams.
Mokymus vedė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dėstytoja doc. dr. Evelina Jaleniauskienė, kurios akademinių interesų sritys apima šiuolaikines kalbų mokymo(si) technologijas, dirbtinio intelekto taikymą ugdymo procesuose ir inovatyvius mokymo metodus.
Mokymų metu KTU SHMMF Humanitarinių mokslų ir menų tyrimų centro vadovė doc. dr. Dainora Maumevičienė skaitė pranešimą „Kalba DI amžiuje“, kuriame kvietė mokytojus diskutuoti apie atsakingą ir kritišką DI įrankių naudojimą. Daug dėmesio skirta duomenų saugumui, asmens duomenų apsaugai, autorių teisėms, intelektinės nuosavybės apsaugai ir kitiems svarbiems aspektams. Taip pat aptarti atvejai, kai DI įrankių kūrėjų taikomi sprendimai nepakankamai užtikrina šiuos principus ar kelia klausimų dėl atitikties Europos Sąjungos teisės aktams ir reikalavimams.
Mokslininkė taip pat pristatė lietuvių kalbai kuriamus ir pritaikytus DI įrankius bei jų panaudojimo galimybes įvairiose kalbinėse ir kūrybinėse veiklose. Šiuos įrankius savo profesinėje veikloje gali pasitelkti vertėjai, kalbos specialistai, medijų turinio kūrėjai ir mokytojai.
Nuo DI tendencijų – iki savo asistento
Mokymų metu dalyviai analizavo DI raidą ir aktualiausias 2022–2026 m. tendencijas, diskutavo, kaip keičiasi užsienio kalbų mokymas DI amžiuje, gilinosi į veiksminę prieigą kalbų mokymui(si) bei praktiškai kūrė įvairius mokymo scenarijus.
Didelė mokymų dalis buvo skirta praktiniams mokytojų įgūdžiams ugdyti. Mokytojai susipažino su RAG (Retrieval-Augmented Generation) principu ir DI asistentų galimybėmis, o vėliau, dirbdami grupėse, patys kūrė DI asistentus bei kalbų mokymo scenarijus, kuriuos galės pritaikyti savo pamokose.
Po mokymų dalyviai tęs savarankišką darbą – įvertins bendrai sukurtus scenarijus ir parengs papildomus scenarijų rinkinius, kuriuose pritaikys pasirinktus DI sprendimus. Taip siekiama, kad mokymuose įgytos žinios ir išbandyti įrankiai būtų tiesiogiai perkeliami į realią ugdymo praktiką.
„Dirbtinis intelektas užsienio kalboms mokyti neturėtų būti vertinamas tik kaip dar vienas technologinis įrankis. Svarbiausia – kaip prasmingai jį integruojame į mokymosi procesą ir kokią vertę jis kuria mokiniui bei mokytojui. Mokymuose siekėme ne tik išbandyti naujausias DI galimybes, bet ir praktiškai kurti sprendimus, kuriuos mokytojai galės pritaikyti savo pamokose. Manau, šiandien ypač svarbu nebijoti eksperimentuoti, tačiau kartu išlaikyti kritinį požiūrį ir nepamiršti pedagoginio tikslo“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dėstytoja doc. dr. Evelina Jaleniauskienė.
Pasak jos, technologijos sparčiai keičiasi, todėl mokytojų profesiniam tobulėjimui vis svarbesnis tampa ne konkretaus DI įrankio įvaldymas, o gebėjimas suprasti jo galimybes ir ribas bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus konkrečiam ugdymo tikslui.
DI – ne tik technologija, bet ir pedagoginis pasirinkimas
Programoje daug dėmesio skiriama kritiniam DI galimybių ir ribų vertinimui. Mokytojai mokosi kurti individualizuotas mokymo(si) veiklas, taikyti DI asistentus ir automatizuotas sistemas, stiprinti mokinių įsitraukimą bei efektyvinti vertinimą ir grįžtamojo ryšio teikimą.
Kartu nagrinėjami etiško, atsakingo ir pedagogiškai pagrįsto DI naudojimo principai. Todėl mokymuose keliamas ne tik klausimas, ką DI gali padaryti, bet ir kada, kaip bei kokiu tikslu jį prasminga pasitelkti ugdymo procese. Mokymų dalyvių atsiliepimai taip pat rodo, kad mokytojams ypač svarbi galimybė ne tik susipažinti su naujomis technologijomis, bet ir praktiškai jas išbandyti bei stiprinti savo gebėjimus prasmingai taikyti DI pamokose.
„Šie mokymai suteikė ne tik naujų žinių apie dirbtinio intelekto galimybes, bet ir konkrečių idėjų, kurias galėsime pritaikyti užsienio kalbų pamokose. Ypač vertinga buvo praktiškai išbandyti DI asistentų kūrimą ir veiksminės prieigos taikymą“, – sako Kauno rajono anglų kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė ir Zapyškio pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Žydrūnė Puodžiukienė.
Mokytoja pabrėžia, kad mokymai suteikė ir daugiau pasitikėjimo pasitinkant naujus mokslo metus.
„Į naujus mokslo metus grįžtame drąsesnės, smalsesnės, pasiruošusios greitai reaguoti į besikeičiančias programas ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis“, – teigia Ž. Puodžiukienė.
Ji taip pat dėkojo doc. dr. Evelinai Jaleniauskienei už profesionalius, įtraukiančius ir šiuolaikiškus mokymus.
Universitetas – mokytojų profesinio augimo partneris
KTU Pedagogikos centro organizuojama programa atliepia vieną aktualiausių šiandienos mokytojų profesinio tobulėjimo krypčių – gebėjimą technologijų pažangą paversti pedagogiškai prasmingais sprendimais.
40 akademinių valandų programoje derinamos paskaitos, diskusijos, seminarai, atvejų analizė ir kūrybinės dirbtuvės. Dalyviai ne tik susipažįsta su DI galimybėmis ir jų taikymo principais, bet ir praktiškai kuria sprendimus, kuriuos gali perkelti į savo kasdienę pedagoginę praktiką.
Organizuodamas neformaliojo švietimo programas, KTU Pedagogikos centras siekia telkti skirtingų universiteto sričių ekspertines žinias ir kurti erdvę nuolatiniam mokytojų profesiniam augimui, kurioje susitinka mokslas, šiuolaikinės technologijos ir realūs mokyklų poreikiai.
