Agnė Budžytė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ tyrėja
Šiandien – tarptautinė Klimato kaitos diena. Pasauliui vis dažniau susiduriant su klimato kaitos padariniais, kompleksiniai ir inovatyvūs sprendimai darosi neatsiejami nuo siekio ne tik mažinti, bet ir spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus. Energetikos sektorius užima ypatingą vietą, įgyvendinant globalias darnaus vystymosi strategijas, tad vis dažniau apie energetikos sektoriaus pertvarkymą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) plėtrą kalbama ir Lietuvoje. Tačiau, pastebima, kad toks energetikos sektoriaus pertvarkymas reikalauja ne tik ryžtingų politinių sprendimų bet ir visuomenės palaikymo, tad svarbu įvertinti kaip siejasi valdžios institucijų planai su visuomenės lūkesčiais ir baimėmis.
2018 metais patvirtintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, Lietuva siekia žengti didelį žingsnį į priekį plėtojant AEI.
Iškelti tikslai siekia jog „iki 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, o didžioji dalis (80 proc.) – iš AEI“. Tačiau dabartinė situacija rodo, jog šiems tikslams įgyvendinti būtinos didžiulės investicijos į AEI infrastruktūrą, siekiant ne tik patenkinti šalies energetinius poreikius, bet ir mažinant priklausomybę nuo energijos importo.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF), mokslo grupės Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis mokslininkai vykdydami Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“, analizavo ne tik klimato kaitos suvokimą, bet ir Lietuvos gyventojų nuostatas energijos gamybos ir naudojimo aspektais, bei galimus pokyčius šioje srityje.
Atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į skirtingus energijos šaltinius.
Pasak projekto tyrėjų, dauguma šalies gyventojų gana pozityviai vertina daugumą AEI, tokių kaip biomasė (kiek daugiau nei 60% apklausoje dalyvavusiųjų), hidroenergija (71%), vėjo energija (84%), o labiausiai išsiskyrė saulės energija kurią teigiamai vertina beveik 87% apklaustųjų.
Vis dėlto, dalis Lietuvos gyventojų pozityviai žiūri ne tik į AEI, bet teigiamai vertina ir gamtines dujas (kiek daugiau nei 60% respondentų), anglį (24%), naftą (23%).
Šie rezultatai atskleidžia, kad daliai gyventojų dar trūksta informacijos apie iškastinio kuro naudojimo metu kylantį pavojų aplinkai. Vis dėlto, gyventojų nuomone, daugiausiai Lietuvai reikalingos energijos turėtų būti gaminama pasitelkiant AEI (saulę ir vėją), o branduolinė energija išlieka viena nepatraukliausių energijos rūšių.
Įvertinus apklausos dalyvių nuostatas susijusias su energijos ištekliais, buvo svarbu suprasti ir kokios politinėms priemonės, siekiančios mažinti klimato kaitą ir jos padarinius energetikos srityje, susilauktų didžiausio gyventojų palaikymo.
Rezultatai atskleidė, kad tokioms iniciatyvoms kaip mokesčių didinimas už bet kokį iškastinio kuro naudojimą nepritartų daugiau nei 50% apklaustųjų, šį nepritarimą iš esmės atspindi ir visai neseniai kilęs ažiotažas dėl vyriausybėje svarstyto automobilių taršos mokesčio, kurį lydėjo neigiama visuomenės reakcija.
Respondentai taip pat nepritarė ir branduolinės energijos įtraukimui į Lietuvos energijos miksą (53% prieštaraujančių), bei elektros energijos kainos didinimui, siekiant mažinti jos suvartojimą, tam prieštaravo daugiau nei 70% apklaustųjų.
Sprendimai, kuriems didesnė dalis respondentų pritarė – subsidijos iš valstybės biudžeto pastatų šiluminei izoliacijai gerinti (64% apklaustųjų), subsidijos AEI (69%) ir įstatymas draudžiantis prekiauti energetiškai neefektyviais prietaisais (47%).
Nors apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams AEI plėtra yra priimtina ir vertinama palankiai, tačiau lieka svarbu, užtikrinti tinkamą politinių sprendimų balansą, bei informuoti visuomenę skatinant susirūpinimą klimato kaita ir suvokimą apie kiekvieno asmeninį indėlį.
Pasak tyrėjų, Lietuvoje vyraujantis sąlyginai mažas susirūpinimas klimato kaita ir nenoras prisiimti asmeninę atsakomybę, vengimas keisti įpročius ar plačiau atverti pinigines, reikalauja pakankamai delikataus ir gerai apgalvoto tolimesnės plėtros plano, kuris visų pirma turėtų būti nukreiptas į tinkamą visuomenės informavimą ir probleminių sričių suvokimo formavimą.
