KTU lankęsis JAV rašytojas N. Kralev: gyvename melagingų naujienų ir nuvertintos tiesos laikais

Svarbiausios | 2019-11-14

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studentai turėjo progą sudalyvauti atviroje svečio iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – Nicholas Kralev – paskaitoje. Jis specializuojasi tokiose srityse kaip atsakinga žurnalistika, dezinformacija, rinkimai ir jų įtaka JAV užsienio politikai bei diplomatija. Studentams N. Kralev pasakojo, kaip melagingų naujienų ir nuvertintos tiesos laikais praktikuoti tikslią ir atsakingą žurnalistiką, o piliečiams atsirinkti patikimas žiniasklaidos priemones.

Ne vienerius metus dirbęs „Financial Times“ ir „Washington Times“ laikraščių korespondentu, parašęs keletą knygų apie diplomatiją, šiuo metu N. Kralev vadovauja paties įkurtai Vašingtono tarptautinės diplomatijos akademijai ir rašo „New York Times“, „Foreign Policy Magazine“ bei kitiems laikraščiams ir žurnalams.

Koks žiniasklaidos vaidmuo?

Svečias tikino, kad žmonėms, norintiems atsirinkti patikimą visuomenės informavimo priemonę, svarbu turėti omenyje, koks yra žiniasklaidos vaidmuo. „Reikia ne tik suprasti žiniasklaidos misiją, bet ir sugebėti atpažinti atitinkamos priemonės interesus, kurie ne visada apsiriboja objektyvių naujienų platinimu“, – sakė jis.

Pirminė ir pagrindinė sąžiningos žiniasklaidos misija yra piliečių informavimas. Demokratijoje tai ypač svarbu kalbant apie populizmą, nes nepakankamai informuoti piliečiai, nesuprasdami tikrųjų politikų interesų, labiau linkę tikėti jų pažadais.

JAV ir demokratinėse valstybėse šalia trijų pagrindinių valstybės valdžios šakų, t. y. įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės, žiniasklaida yra vadinama ketvirtąja valdžia. Nors tai nėra oficialu, tačiau objektyvi žiniasklaida turėtų padėti kontroliuoti valdžią.

„Žurnalistai ir ypač jų darbdaviai iš esmės turėtų nepamiršti, kad jų darbas yra su visuomene dalytis faktais ir prisidėti prie demokratijos puoselėjimo“, – pažymėjo N. Kralev.

Deja, dažnai vardan pelno televizijoje dominuoja programinis turinys, o net į vakare rodomas žinių programas prikišama kuo daugiau reklamų. Tuo tarpu interneto portalai skaitytojus vilioja provokuojančiomis antraštėmis, už kurių retai slepiasi susimąstyti verčiantys straipsniai.

„Nors interneto amžiuje žiniasklaidos priemonės gali stebėti, kas žmonėms įdomu, ir pagal tai koreguoti savo turinį, visgi nereikėtų pamiršti, kad jų darbas yra visuomenės informavimas apie pasaulio ir Lietuvos naujienas, valdžios sprendimus, politikų veiklą ir visus kitus, valstybės gerovei įtakos turinčius įvykius“, – pažymėjo svečias iš JAV.

Melagingų naujienų fenomenas

Pasak N. Kralev, JAV žurnalistikos studentus moko, kad žiniasklaida neturi žmonėms aiškinti, ką galvoti – ji turi pristatyti faktus. Tačiau žiniasklaida turėtų sakyti žmonėms, apie ką galvoti, ji turi galią formuoti dienotvarkę – pagal svarbumą sudėlioti spręstinų klausimų ir problemų sąrašą. Vis tik šiandien žiniasklaida išgyvena krizę. Nemažai žmonių nepasitiki platinama informacija ir žiniasklaidos priemonių kompetencija.

„Viena vertus, yra problemų, tiesiogiai susijusių su žurnalistais ir jų darbu. Pavyzdžiui, redaktoriai norėdami aplenkti konkurentus verčia rašyti naujienas vos tik išgirdus apie įvykį, žurnalistams nespėjus patikrinti informacijos ir pakalbinti visų šaltinių“, – pastebėjo N. Kralev.

Dėl didėjančio tempo naujienos paviešinamos per anksti ir dėl to net patikimiausi žurnalistai padaro klaidų. Taip pat dažnai pasitaiko, kad reporteris išsiunčiamas į įvykio vietą surinkti informaciją apie įvykį, kuriame pats nedalyvavo, ir turi pasikliauti ten buvusių liudininkų žiniomis. Taigi reporteris negali garantuoti, kad tai, ką parašė, yra tiesa – viskas priklauso nuo informatorių ir liudininkų sąžinės.

Anot jo, tai ypač aktualu šiandien, kai žmonės dažnai daugumą naujienų sužino socialinėse medijose, kuriose apstu komentatorių, savo nuomonę prilyginančių faktams.

„Tačiau šalia žiniasklaidos žingsnis žingsnin visada eina propaganda, prie kurios dar prisidėjo dabar ypač aktualus melagingų naujienų (angl. fake news) fenomenas. Kad ir kaip norėtų Donaldas Trumpas, naujienos netampa melagingomis tik dėl to, kad jam nepatinka. O žmonės turėtų atsakingiau įsivertinti, kokie šaltiniai dalijasi informacija, ar jais verta pasitikėti, ir nepatingėti patiems pasitikrinti pateikiamų „faktų“, – tikino N. Kralev.

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

N. Kralev teigimu, JAV jau kurį laiką kalbama apie gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbą, o mokyklose kuriamos programos, skirtos ugdyti šį gebėjimą. „Dėl socialinių tinklų vaidmens ir masinančių antraščių, skirtų generuoti spragtelėjimus, nemažai žmonių dažnai būna sutrikę ir nežino, ar pateikiama informacija yra objektyvi ir tiksli“, – sakė svečias.

Nors iš esmės žiniasklaidos priemonės gali laikytis tam tikros politinės pozicijos, tačiau yra priemonių, apsimetančių objektyviomis ir tuo pačiu metu platinančių naujienas su užslėptomis idėjomis. Todėl, pasak N. Kralev, dabar itin reikalingas gebėjimas skaityti tarp eilučių, kurį sovietmečiu greičiausiai daugelis buvo išsiugdę.

Šiais laikais ypač svarbu nepamiršti, kad informacija gali būti naudojama kaip ginklas. Šis reiškinys susijęs ne tik su propaganda, bet ir su kitokiais užslėptais asmenų interesais.

„Yra nemažai šalių, kuriose turtingi verslininkai perka laikraščius su tikslu daryti įtaką politikams, todėl būtų naudinga pasidomėti savo sekamų naujienų šaltinių savininkais ir jų veikla. Apskritai, šiandien eilinis žmogus turi būti itin kritiškas viskam, ką mato per televizorių, girdi per radiją, perskaito internete ar spaudoje“, – tikino N. Kralev.

Svarbus kritiškas informacijos įvertinimas

Nors propaganda ir melagingos naujienos skamba labai piktybiškai, pasak N. Kralev, kasdienis gyvenimas pilnas melų ir išsisukinėjimų. Viešuosiuose ryšiuose yra žinomas įsukimo (angl. spin) metodas – kai informacija pateikiama tam tikru aspektu, siekiant, kad ji būtų palankesnė atitinkamam asmeniui ar organizacijai ir geriau priimama visuomenės.

„Valdžia dažnai naudoja įsukimą, stengdamasi pateisinti savo vykdomą politiką, net jei jos nėra naudingos piliečiams, – pastebėjo N. Kralev. – Privačios kompanijos nuolat naudoja įsukimą, tam dažnai samdydamos viešųjų ryšių specialistus. Kartais tai daroma stengiantis suvaldyti krizinę situaciją, apsaugoti savo kompaniją ar prekinį ženklą“.

Pradedant suktais verslininkais ir baigiant nesąžiningais politikais – dabar informacija manipuliuoja visi, kam tik reikia. Todėl norint gauti objektyvią tiesą, neužteks įsijungti žinių laidą ar perskaityti naują laikraščio numerį.

„Reikės ir pačiam įdėti pastangų vertinant, kurios iš nuolat besikeičiančių naujienų, yra arčiausiai realybės“, – pažymėjo KTU SHMMF lankęsis JAV autorius, žurnalistas N. Kralev.

Download Premium WordPress Themes Free
Download Premium WordPress Themes Free
Free Download WordPress Themes
Premium WordPress Themes Download
free online course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku