Balandžio 9 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos institutas (EI) kartu su Europos Parlemento informacijos biuru Lietuvoje visus pakvietė į seminarą „Europos Parlamento požiūris į maisto saugą: aukštesni kokybės standartai ar žemesni įėjimo į rinką kriterijai?“.
Seminare, vykusiame KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dalyvavo europarlamentaras Bronis Ropė, Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, KTU EI direktorius Jonas Urbanavičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorė Gražina Juodeikienė.
KTU docentė Audronė Telešienė pristatė tyrimą „Lietuvos gyventojų požiūris į maisto saugą (bei GMO) ir maisto pasirinkimo kriterijus“.
Seminaro dalyviai diskutavo, apie tai, kad maisto pramonei pastaruoju metu tenka spręsti didelius iššūkius: gyventojų skaičius sparčiai auga, žemdirbystei tinkamų plotų mažėja. Gyvulių ir augalų ligos bei klimato kaita keičia ištisas ekosistemas.
Buvo svarstoma, ar genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), naujoviški maisto produktai gali padėti patenkinti vartotojų poreikius ir užtikrinti aprūpinimą saugiu maistu, ar jei kelia iššūkį tradicinei žendirbystei, grėsmę aplinkai bei žmonių sveikatai.
Pasak B. Ropės, Europa yra lyderis kokybės ir ekologijos srityje.
„Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje tiekiamas maistas yra geras ir kokybiškas. GMO poveikis yra labai diskutuotinas, todėl atsargumo principo besilaikanti ES kol kas yra įregistravusi tik 1 genetiškai modifikuotą kukurūzų rūšį, naudotiną maisto produktams“ – sakė jis.
Europarlamentaras atkreipė dėmesį ir į problemą, jog dėl Rusijos krizės ES yra susidaręs kokybiško maisto perteklius.
Seminaro dalyviai išreiškė įvairias nuomones GMO atžvilgiu, tačiau sutarė, kad GMO reglamentavimo klausimas ES institucijoms išlieka dideliu iššūkiu. Neseniai priimta direktyva, apie GMO įsileidimą leidžianti nuspręsti pačioms vastybėms narėms neužtikrina saugumo. Be to, skirtingai nei maisto produktai, visose 28 valstybėse narėse plačiai naudojami genetiškai modifikuoti sojos pašarai.
Aptartas ir žemdirbių susirūpinimas dėl galimos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės – jie baiminasi, kad JAV ir ES rinkų susijungimas sumažintų kokybės standartus ES vidaus rinkoje, nes JAV beveik nekontroliuojama GMO produkcija.
Antrojoje diskusijos dalyje diskutuota apie naujų maisto produktų ir priedų įėjimą į rinką. Apgailestauta, kad nors kontrolės mechanizmas ES yra griežtas, vis dar pasitaiko atvejų, kai nelegalios medžiagos patenka ant prekystalių. Pabrėžta, jog daug diskusijų kelia ne tik GMO, bet ir nanotechnologijų, gyvūnų klonavimo galima įtaka žmonių sveikatai bei aplinkai. Neprieštaraujama, jog įteisinant maisto priedus svarbu ne tik maistinė vertė, bet ir sauga.
Diskusijos pranešėjai ir dalyviai pabrėžė būtinybę tiksliai nurodyti produktų sudėtį, įtraukti į teisėkūros procesą ir visuomenę, užtikrinti naujus tyrimo metodus dinamiškoje, nuolat besikeičiančioje rinkoje. Tik mokslo pažangos, pavyzdžiui, išmaniųjų pakuočių, išnaudojimas kontroluojant produkciją, gali suteikti visuomenei saugos garantiją.
Nepamiršta ir fundamentali tiesa – siekiant apsisaugoti nuo neįteisintų GMO pasklidimo, svarbu ne tik institucijų veiklumas, bet ir pačių žemdirbių sąmoningumas.
