Europos kalbų dienos protmūšio vedėjas Artūras Matas Vyšniauskas: svarbu parodyti, kad žaidėjai žino daugiau nei įsivaizduoja

Svarbiausios | 2019-09-24

Europos kalbų dienos renginys Kauno technologijos universitete jau tapo tradicija. Kiekvienais metais Universitetas bendradarbiaudamas su Europos komisijos atstovybe Lietuvoje kviečia moksleivius ir studentus sužinoti apie kalbas, jų mokymosi svarbą ir išbandyti savo jėgas protų kovoje.

 

Tyrimai rodo, kad kalbos mokymasis padeda tobulinti kognityvinio mąstymo gebėjimus, gerina atmintį ir dėmesio išlaikymą. Šalia to, daugiau kalbų mokantys žmonės yra patrauklesni darbdaviams ir gali lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Ir nors gerai išmokti kalbą gali būti sunku, įvairūs iššūkiai palengvina mokymąsi. Vienas iš tokių iššūkių gali būti ir protmūšis.

 

Ne tik pramoga

Protmūšiai jau ilgą laiką yra mėgstama pramoga, kuri tinka įvairioms auditorijoms. Vyksta įvairūs turnyrai, protmūšiai organizuojami įvairiomis tematikomis ir įvairiais būdais. Tačiau tai ne tik pramoga. Protmūšis gali būti geras būdas mokytis arba bent jau labiau susidomėti tam tikra sritimi, kas paskui paskatintų gilinti žinias. Kalbų protmūšis yra ne ką prastesnis būdas susipažinti su įvairiomis kalbomis ir jų subtilybėmis.

 

„Papratai protmūšis apima tokį spektrą, kuri dažnai sunku apibrėžti: nuo kuriozų iki politikos, nuo meno iki sporto ir t. t. O kalbų protmūšis yra lingvistinis. Man, kaip Europos kalbų dienos žaidimo rengėjui, svarbu parodyti, kad žaidėjai žino daugiau nei įsivaizduoja. Taip pat stengiuosi pabrėžti tai, kad turtingas žmogaus žodynas yra intelekto išraiška, todėl raginu žmones domėtis, aiškintis, suprasti ir dalintis su kitais“, – sako Artūras Matas Vyšniauskas, jau kelintus metus iš eilės džiuginantis moksleivius savo protmūšiais Europos kalbų dienos proga.


„Protmūšių klausimuose neretai kalbama apie tam tikrų kalbų žodžius, jų etimologijas. Ypač dažnai yra paliečiami tarptautiniai žodžiai, kilę iš graikų, lotynų ar kitos kalbos. Neabejoju, kad protmūšyje sužinotas koks nors tarptautinis terminas neretai patenka į dalies žaidėjų žodynus“, – priduria jis.

 

Kalbų mokymosi svarba

Protmūšiai ir kiti su Europos kalbų diena susiję renginiai organizuojami visoje Lietuvoje Europos komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva. „Per kalbą mes pažįstame pasaulį ir patys jam pasirodome, kas esantys. O kiekviena kalba – tai naujas, kartais labai savitas pasaulis. Išmokę užsienio kalbą gaunate bilietą kelionei į naują pasaulį. Ir tai ne tik bendravimo su draugu kitame laido gale galimybė ar patogumas suprasti vietine kalba surašytą meniu svečioje šalyje. Kalbų mokėjimas labai išplečia galimybes gauti norimą darbą ir džiaugtis giluminiais kitų kultūrų lobiais.“,– sako Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius Egidijus Zaikauskas.

 

„Užsienio kalbų mokėjimas ypač praverčia įvairovę suvienijusioje Europoje – žemyne, kur greta viena kitos gyvuoja daugybė skirtingų kultūrų. Kultūrų ir kalbų įvairovė – vienas didžiausių Europos turtų. Suvokdama to svarbą, Europos Komisija visokeriopai skatina kalbų mokymąsi ir daugiakalbystę. Prieš 18 metų pradėtos minėti Europos kalbų dienos pagrindinis tikslas – sudominti europiečius kalbomis ir paskatinti jų mokytis. O juk šventė turi būti smagi! Todėl rugsėjo 26-ąją, minint Europos kalbų dieną, kalbos europiečiams tiesia ranką šypsodamosi“, – džiaugiasi jis.

 

Europos kalbų dieną švenčia kiekvienais metais
„Kauno technologijos universitetui švęsti Europos kalbų dieną jau tapo tradicija. Kiekvienais metais moksleiviai renkasi klausyti įvairių pranešimų ir dalyvauti protų kovose. Džiugu matyti plačią moksleivių, susirenkančių į Europos kalbų dienos minėjimą, geografiją. Tai, kad moksleiviai atvyksta grupėmis iš tokių miestų kaip Klaipėda, Marijampolė ar Jonava, rodo jų norą dalyvauti kalboms skirtuose renginiuose, kurie yra edukacinio pobūdžio“, – tradicinio renginio sėkme džiaugiasi KTU Užsienio kalbų centro vadovė prof. Saulė Petronienė.

„Šiemet netgi buvome priversti įtraukti ir žemesnių klasių moksleivius, nes jų susidomėjimas šiais renginiais yra labai didelis ir moksleiviai žino jų vertę. Pranešimai leidžia susipažinti su kitų žmonių patirtimi ir žiniomis, o protų mūšis – išbandyti savąsias“,– priduria ji.

Šiemet dalyvių laukia filologijos mokslų daktaro Stefano M. Lanzos pranešimas „Daugiakalbystė – prigimtinis žmogaus pašaukimas“, LRT kalbos redaktorių dr. Nerijos Jodelienės ir Gintarės Jackevičiūtės pranešimas „Kalba televizijoje. Jei nori kalbėti kaip Marijus Žiedas…“ ir Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus dr. Egidijaus Stanciko pranešimas „Gimtosios ir kitų kalbų būtinumas, kai aktorystė praranda sienas“.

 

 

Premium WordPress Themes Download
Download Nulled WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
udemy course download free
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku