Ekstremaliųjų situacijų prevencija ir valdymas: KTU ir Floridos universitetai bendradarbiaus ruošdami specialistus

Svarbiausios | 2018-03-19

Rugsėjo 11-osios, Bostono maratono teroro išpuoliai, žemės drebėjimai Kalifornijoje, uraganai Teksase, Luizianoje ir Floridoje – dėl šių ir kitų panašių įvykių metu įgytos patirties JAV ekstremaliųjų situacijų valdymas pakankamai gerai išvystytas. „Nors pats Amerikos kontekstas ir mokslas, tiriantis nelaimes bei jų poveikį, labai skiriasi nuo Lietuvos situacijos, visgi yra daugybė dalykų, kurių galime vieni iš kitų pasimokyti“, – tvirtina jau 15 metų ekstremalių situacijų valdymą tyrinėjantis Centrinės Floridos universiteto (angl. University of Central Florida, UCF) prof. Naimas Kapucu.

Ekstremalių situacijų valdyme laikomasi požiūrio, kad „kiekviena nelaimė yra visuotinė“. Iki 1950-ųjų ekstremaliųjų situacijų valdymu JAV daugiausiai užsiėmė ne pelno siekiančios organizacijos, savanoriai ir ugniagesiai, tačiau dabar tai tapo itin svarbia vyriausybės atsakomybe.

Šalyje šiandien veikia Federalinė ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūra (angl. Federal Emergency Management Agency), kuri koordinuoja valdžios, visuomeninių organizacijų ir privačių įmonių pastangas užtikrinti kuo mažesnį nelaimių poveikį žmonių kasdienybei ir materialinei nuosavybei.

Agentūra taip pat atsakinga už skubų reagavimą į stichines ir žmogaus sukeltas nelaimes, jų prevenciją, greitą įprasto gyvenimo ritmo atstatymą bei žalos mažinimo strategijas.

Pasak N. Kapucu, UCF Viešojo administravimo mokyklos direktorius, vertėtų išanalizuoti, kokios esminės politinės priemonės gali būti pritaikytos ir Lietuvoje.

„Piliečių įtraukimas, specialistų ruošimas, suaugusiųjų švietimas ir rengimas, mokinių edukacija tam, kad nuo mažens žinotų, kaip pasiruošti ir reaguoti į nelaimes – visi šie dalykai gali būti pritaikomi įvairiose šalyse“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) lankęsis ir Viešojo administravimo programos magistrams paskaitą skaitęs N. Kapucu.

Problemos skirtingos, o sprendimo būdai – universalūs

Vienas iš būdų mokytis vieniems iš kitų – tai bendradarbiavimas tarp akademinių bendruomenių. „Svarbu nepamiršti, kad JAV gana dažnai atsiduria ekstremaliose situacijose. Vien 2017 m. įvyko gausybė gaisrų, uraganų, potvynių, todėl šalis labai daug investuoja į nelaimių valdymą“, – sako dr. N. Kapucu.

JAV priešgaisrinės tarnybos (angl. U.S. Fire Administration) duomenimis, 2015 m. šalyje kilo 1 mln. 345,5 tūkst. gaisrų, nusinešusių 3280 žmonių gyvybes ir atnešusių 14,3 mlrd. JAV dolerių materialinių nuostolių.

Pasak Nacionalinio aplinkosaugos informavimo centro (angl. National Centers for Environmental Information, NOAA) 2017 m. šalyje kilo daugiau nei 66 tūkst. gamtos gaisrų, kurie nuniokojo beveik 4 mln. hektarų žemės (palyginimui, tai sudaro 60 proc. Lietuvos ploto).

 

Ruošiantis krizėms svarbi ir komunikacija, ir lyderystė

Daugelis šalių dažniausiai neskiria didelių investicijų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, nes tokio masto nelaimės kai kur pakankamai retos. Nepaisant to, valstybės investuoja į švietimą, o mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai ekstremalių situacijų valdymo planuotojams labai praverčia.

Jais remiantis lengviau kurti sėkmingas nelaimių prevencijos, rizikos mažinimo strategijas, numatyti greito reagavimo į nelaimes būdus.

Be to, sėkmingam ekstremaliųjų situacijų valdymui didelę reikšmę turi ir visuomenės švietimas, nes įvykus nelaimei socialinis kapitalas ypatingai svarbus neturint didelio biudžeto.

„Floridoje yra vienas iš didžiausių ir geriausių JAV nelaimių valdymo centrų. Jei nevyksta jokia nelaimė, jame dirba tik 5 žmonės, kurie remdamiesi mokslininkų tyrimais ruošia dokumentus, rengia pratybas, koordinuoja veiksmus su kitomis tarnybomis ir įstaigomis, pvz., mokyklomis ar transporto įmonėmis“, – pasakojo N. Kapucu.

Tačiau nelaimių atveju, jo teigimu, vadovai dirba su įvairiomis agentūromis, vyriausybių darbuotojais, todėl komunikacija, koordinacija ir bendradarbiavimas tampa neatsiejama darbo dalimi.

Su ekstremalių situacijų valdymu susijusi ir lyderystė. „Geros politinės priemonės bus naudingos tik tada, jei bus sėkmingai įgyvendintos. Tam būtini lyderiai, todėl savo studijų programose ir kursuose didelį dėmesį skiriame lyderystės ugdymui“, – kalbėjo N. Kapucu.

Pasak profesoriaus, norėdami gerai sukoordinuoti daug įvairių agentūrų ir organizacijų darbą, nelaimių valdymo planuotojai privalo turėti gerus strateginio planavimo įgūdžius, o kritinėse situacijose gebėti greitai priimti sprendimus ir bendradarbiauti su žmonėmis iš įvairių sričių.

NOAA taip pat informuoja, jog per pastaruosius 25 metus uraganai ir tropinės audros JAV pareikalavo daugiau kaip 2600 gyvybių ir atnešė mažiausiai 500 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Būtent todėl, pasak N. Kapucu, JAV yra nemažai mokslo institucijų, įskaitant ir Centrinės Floridos universitetą, kurios siūlo ekstremalių situacijų valdymo studijų programas ar kursus.

Pirmąkart Lietuvoje apsilankęs UCF profesorius džiaugiasi jau ketverius metus trunkančiu bendradarbiavimu su KTU ir teigė pirmųjų į Floridą atvyksiančių KTU studentų laukiantis jau po kelerių metų.

„Tarptautinis universitetų bendradarbiavimas ypatingai svarbus, kadangi mokslininkai, dirbantys įvairiose pasaulio vietose, sukaupia vertingas žinias, įžvalgas ir tyrimų rezultatus. Taip galima pažvelgti į savo nagrinėjamą situaciją iš kitokios perspektyvos“, – tvirtina N. Kapucu.

Nuo 2019 m. bus pradėta vykdyti bendra KTU ir UCF viešojo administravimo bakalauro jungtinio laipsnio studijų programa Viešasis valdymas, kuri KTU studentams suteiks galimybę studijuoti kartu su amerikiečiais ir įgyti JAV diplomą.

„Aplankęs tyrėjus Kaune įsitikinau, kad jie – savo srities profesionalai, todėl abi šalys turi galimybę vieni iš kitų pasisemti vertingų žinių“, – palankiai apie Lietuvos mokslininkus atsiliepė N. Kapucu.

Pagal „Erasmus+“ mainų programą N. Kapucu, tikimasi, jau šį rudenį, kaip kviestinis lektorius, dėstys Politikos ir saugumo bakalauro bei Viešosios politikos ir saugumo magistrantūros studentams.

Ruošiantis krizėms svarbi ir komunikacija, ir lyderystė

Daugelis šalių dažniausiai neskiria didelių investicijų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, nes tokio masto nelaimės kai kur pakankamai retos. Nepaisant to, valstybės investuoja į švietimą, o mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai ekstremalių situacijų valdymo planuotojams labai praverčia.

Jais remiantis lengviau kurti sėkmingas nelaimių prevencijos, rizikos mažinimo strategijas, numatyti greito reagavimo į nelaimes būdus.

Be to, sėkmingam ekstremaliųjų situacijų valdymui didelę reikšmę turi ir visuomenės švietimas, nes įvykus nelaimei socialinis kapitalas ypatingai svarbus neturint didelio biudžeto.

„Floridoje yra vienas iš didžiausių ir geriausių JAV nelaimių valdymo centrų. Jei nevyksta jokia nelaimė, jame dirba tik 5 žmonės, kurie remdamiesi mokslininkų tyrimais ruošia dokumentus, rengia pratybas, koordinuoja veiksmus su kitomis tarnybomis ir įstaigomis, pvz., mokyklomis ar transporto įmonėmis“, – pasakojo N. Kapucu.

Tačiau nelaimių atveju, jo teigimu, vadovai dirba su įvairiomis agentūromis, vyriausybių darbuotojais, todėl komunikacija, koordinacija ir bendradarbiavimas tampa neatsiejama darbo dalimi.

Su ekstremalių situacijų valdymu susijusi ir lyderystė. „Geros politinės priemonės bus naudingos tik tada, jei bus sėkmingai įgyvendintos. Tam būtini lyderiai, todėl savo studijų programose ir kursuose didelį dėmesį skiriame lyderystės ugdymui“, – kalbėjo N. Kapucu.

Pasak profesoriaus, norėdami gerai sukoordinuoti daug įvairių agentūrų ir organizacijų darbą, nelaimių valdymo planuotojai privalo turėti gerus strateginio planavimo įgūdžius, o kritinėse situacijose gebėti greitai priimti sprendimus ir bendradarbiauti su žmonėmis iš įvairių sričių.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku