Dainora Maumevičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė ir studijų prodekanė.
Įvairiose medijose vis dažniau pasigirsta komentarų apie miglotą darbo rinkos ateitį įsibėgėjant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Taip pat diskusijų, susijusių su automatizacija, robotizacija, daiktų internetu ir dirbtiniu intelektu bei su šiais procesais siejamais teiginiais, esą robotai kai kuriose darbo srityse gali visiškai pakeisti žmones ir nugvelbti jų darbo vietas.
Toks nerimas daugiausia pastebimas srityse, kuriose masiškai naudojamos ir pritaikomos technologijos, automatizuojančios tam tikras pasikartojančias užduotis, darbus ar veiklas. Todėl natūralu, kad technologijoms besivystant tokiu tempu, jų ne mažės, o vis daugės visose žmogaus gyvenimo srityse ir veiklose. Norime to ar ne, bet technologijos jau transformuoja ir toliau transformuos kai kurias specialybes ir darbus.
Technologijos paspartina darbo procesą
Manoma, kad 2025 m. darbo rinka gali stipriai pasikeisti, o tam tikros specialybės apskritai išnykti. Tikėtina, kad dirbtinis intelektas ir robotai ne tik 25 procentais pakeis bet kokį žmogaus atliekamą darbą, veiklą ar specialybę, bet kartu sukurs ir naujas darbo vietas, reikalaujančias kitokių gebėjimų ir įgūdžių. Tai iš tiesų jau vyksta ir dabar.
Pavyzdžiui, anksčiau, kai kalba dar nebuvo stipriai skaitmenizuota ir nebuvo vertimo technologijų bei kalbos atpažinimo priemonių, vertėjas pats turėdavo susipažinti su tekstu ir jį išversti nuo pradžių iki galo, peržiūrėdamas ir patikrindamas kiekvieną žodį.
Šiandien vertėjų darbas kur kas paprastesnis. Šių specialistų darbe pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir proceso automatizavimas tam tikru lygiu, nes duomenų bazėse jau yra sukaupta daugybė išverstų ir apdorotų tekstų, iš kurių, technologijų pagalba, yra atrenkami jau išversti teksto segmentai, kurie siūlomi – „sufleruojami“ – vertėjui. Todėl kartais vietoj vertimo nuo pradžių iki galo, vertėjui naujai verčiamą tekstą tereikia koreguoti ir redaguoti pagal programų pateikiamus anksčiau išverstus segmentus.
Tačiau pažymėtina, kad technologijos paspartina patį procesą, bet nepakeičia žmogaus-vertėjo, kuris pats turi kūrybiškai ir kritiškai įvertinti pateikiamo vertimo kokybę, atitikimą naujam tekstui ir taip pat jam pritaikyti jau anksčiau išverstų tekstų segmentus.
Empatiški robotai dar nesukurti
Visgi specialybių, kuriose būtinas kūrybiškumas, kritinis mąstymas, empatija ir bendravimas su žmogumi, robotai kol kas tikrai nepakeis. Šiuolaikinė darbo rinka reikalauja gebėjimo kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, siūlyti įdomius, netikėtus, kartais netelpančius į visuomenės nustatytus rėmus ir ribas sprendimus, pastebėti ryšius ir asociacijas tarp ne visada susiejamų dalykų. Tokios savybės – vienos svarbiausių, tačiau savo valios, žinių, motyvacijos ir sunkaus darbo pastangomis jas gali išsiugdyti kiekvienas žmogus.
Empatija – noras ir gebėjimas įsiklausyti į kitą žmogų ir savo „kailiu“ pajusti, kaip jis jaučiasi, suprasti jo patirtis, poreikius ir norus, kitaip tariant, „pasimatuoti to žmogaus batus“ yra taip pat labai svarbus žmogaus įgūdis.
Tačiau tik įsiklausius į kitą žmogų galima pasiūlyti naujoves – inovatyvius sprendimus, paslaugas ar produktus. Tokie robotai, kurie suprastų, ką jaučia, ko nori ir kas yra svarbu žmogui, dar nėra nesukurti.
Specialistai technologijų amžiuje
Darbdaviams dažnai kyla klausimas, kaip rasti tą aukso vidurį, kai specialistas yra empatiškas, kūrybingas, gebantis dirbti su žmonėmis, tačiau kartu ir puikiai besijaučiantis tarp skirtingų technologijų ar pasitikintis jomis automatizuojant savo darbo procesą. Ne vienintelė, bet tinkama išeitis tokiu atveju – specialistas, galintis integruoti technologijas.
Tarkim, kalbant apie vertėjų darbą, galima ugdyti gebėjimą greitai ir kokybiškai parašyti ir sukurti bet kokį tekstą lietuvių ar anglų kalba, tą tekstą pritaikyti skaitytojo poreikiams. Tačiau kartu žinant įvairaus turinio populiarumą tekstą galima pateikti nevienodai: skirtingomis formomis jį vizualizuoti, pasitelkti animacijos kūrimo įrankius, pritaikyti įvairioms platformoms. Kauno technologijos universiteto Naujųjų medijų kalbos studijų programos studentai, būsimieji specialistai, universitete ugdomi būtent tokių įgūdžių.
Kol robotams vis dar sunkiai sekasi rašyti kokybiškai, kūrybiškai ir lengvai suprantamai, žmonės skirtingų turinio pateikimo galimybių gali surasti daug. Technologijos tik padeda žmogaus sukurtą turinį pritaikyti šiandieniniam gyvenimo tempui ir poreikiams. Tad specialistai, kurie geba naudotis tomis pažangiomis technologijomis, dabar yra nepakeičiami. O robotams iki to – dar toli.
