Nors situacija gerėja, tačiau vis dar dažnas abiturientas studijas renkasi atsižvelgdamas ne į savo, bet į tėvų norus. „Šiais laikais tėvai gali būti pavadinti savo vaikų nuomonės formuotojais, netaisyklingai lietuviškai vadinamais „influenceriais“, darančiais tiesioginę įtaką atžalų sprendimams“, – teigia Dainora Maumevičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) studijų prodekanė ir docentė.
„Apmaudu, tačiau per įvadinę savaitę paklausus studentų, kodėl jie mokosi čia, vis dar pasigirsta atsakymų, kad to norėjo mama ar tėtis. Pasirinkimo kelyje tėvams yra svarbu suvokti, kad mūsų pareiga yra vaikui atskleisti įvairias galimybes bei leisti pačiam rinktis ir nuspręsti“, – sako D. Maumevičienė.
Kartų skirtumai
Paklausta, kodėl šiuolaikinis jaunimas į tokius rimtus sprendimus, kaip karjeros pasirinkimas, žiūri lengviau nei jų tėvai, docentė primena, kad šiandieninė karta – Z karta – labai skiriasi nuo savo tėvų, mokytojų, dėstytojų.
„Jau tyrimais ir praktiškai yra pastebėta, kad Z kartos atstovai visiškai kitaip nei mes (X ir Y kartos atstovai) suvokia darbą ir buvimą darbo rinkoje, ypač ilgalaikį. Jie kitaip vertina darbo vietą, profesiją ar specialybę. Tačiau studijų ir būsimo karjeros kelio pasirinkimas Z kartos atstovams yra ne ką mažiau svarbus ir toks pasirinkimas yra gana rimtas“, – pasakoja pašnekovė.
Šiuo metu dėl tėvų lūkesčių nepateisinimo, tėvų nuvylimo ar dėl tėvų noro, kad vaikai studijuotų tai, ko nori patys tėvai, o ne vaikai, pastebima tendencija, kai vis daugiau pirmakursių ima akademines atostogas, nutraukia studijas pirmojo studijų semestro metu arba turi nemažai psichologinių problemų, pvz., serga depresija.
Visa tai nutinka ne tik dėl nepragrįstų lūkesčių, bet ir dėl visai kitokių Z kartos atstovų savybių: „Ši karta yra puikiai įvaldžiusi technologijas ir eina koja kojon su jomis, tačiau turi nemažai bendravimo ir komunikavimo problemų. Studentai ne visada mėgsta darbą komandose ar grupėse, o daugiau kognityvinių pastangų reikalaujančios užduotys taip pat kelia ne mažą iššūkį“, – sako prodekanė.
Z kartos atstovams yra būdingas savęs ieškojimas ir tai yra suvokiama, kaip asmeninė laisvė ieškoti, rinktis savo karjeros kelią, todėl tėvai neturėtų nustebti, jei pirmakursis gali nutarti mesti studijas, nieko net nepasakęs savo tėvams ar net su jais nepasitaręs. Tada tai būna stiprus šaltas dušas ir ne ką mažesnis išbandymas tėvams, kurie turi atrasti būdą, kaip adekvačiai reaguoti į situaciją ir palaikyti atžalas, ieškančias savęs ir savo kelio, o ne didinti tam tikrą konfliktą.
Svarbu išgirsti savo vaikus
Pasak docentės, dėl to tėvams ypač svarbu suvokti, ne ką jie turi patarti, o kaip jie turėtų padėti vaikui suprasti, kas yra įdomu arba ko jis nori ar nenori rinkdamasis studijas ir būsimą karjerą. Tėvai turėtų tapti draugais ir įsiklausyti į bei suprasti savo atžalų norus ir siekius, t. y. – pabandyti pabūti jų kailyje: „Tai nėra taip paprasta, kai vis mažiau ir mažiau laiko skiriame bendravimui su vaikais“, – pastebi ji.
Paskutiniųjų klasių mokiniams galvojant apie būsimas studijas, tėvai neturėtų kelti nepagrįstų lūkesčių ir mėginti įgyvendinti tai, ko patys nepasiekė, neišmoko ar nestudijavo. Reikia džiaugtis, jei vaikas pasakys, kad renkasi konkrečią studijų programą ar universitetą, nes nori išsiugdyti tam tikras kompetencijas, įgyti vienokias ar kitokias žinias, o ne dėl to, kad taip nori mama ar tėtis. Tėvams reikėtų „pasimatuoti savo vaiko batus“, tai yra pabandyti įsijausti į šiandieninio mokinio vaidmenį ir patirti, ką reiškia būti dvyliktoku ar vienuoliktoku dabar arba ką patiria dabartiniai mokyklų absolventai, besirenkantys savo kelią.
Be to, tėvai turėtų pagalvoti, ar jų vaikai neišgyvena „parduotuvės efekto“. Pasak prodekanės, tai yra tokia situacija, kada besirenkant ateities kelią visos aukštųjų mokyklų siūlomos programos yra tarsi gražiai išdėlioti saldainiai parduotuvės lentynose. Ir kaip nuspręsti, ką pasirinkti, kai yra tokia didelė tų gražiai supakuotų saldainių gausa? Tikriausiai esame laimingesni, kai galime pasirinkti tik vieną iš dviejų saldainių, o ne iš dešimties ar dvidešimties.
Anot D. Maumevičienės, atsakymas paprastas – ganėtinai anksti pradėti skatinti vaikus dalyvauti įvairiose užklasinėse ar savanorystės veiklose, būreliuose, kurių metu yra ugdomi ir formuojami tam tikri socialiniai, tarpasmeniniai ar specialieji įgūdžiai ir žinios.
„Tai gali būti ir įvairios paskaitos, pažintinės kelionės, edukacinės veiklos, ekskursijos į įmones, pažintiniai vizitai ar kiti renginiai, kurių yra tikrai didelė pasiūla ir kuriose mokiniai ar šeimos gali dalyvauti savaitgaliais“, – naudingas veiklas vardija ji.
Tai ne tik puiki galimybė sužinoti kažko naujo, bet ir praleisti laiką drauge. Kartu per tas veiklas vaikai gali atrasti, kas juos domina. Užsiimdami įvairiomis veiklomis ir tobulindami tam tikrus gebėjimus ir žinias, būsimi studentai taip pat gali nuspręsti, ar konkreti veikla ateityje gali būti siejama su tam tikra specialybe ar karjeros kelio pasirinkimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokytojai, siūlydami įvairias užklasines ar savanorystės veiklas mokiniams, padeda jiems atrasti save ir formuoti tam tikrus įgūdžius.
Reikia nebijoti patikėti vaikams daugiau atsakomybių
Kita alternatyva yra kuo daugiau įtraukti vaikus į šeimos arba taip vadinamų „suaugusiųjų“ vykdomas veiklas ar darbus ir suteikti atžalai tokią pačią atsakomybę. Pavyzdžiui, suorganizuoti šeimos nario ar artimojo jubiliejų, gal kokią kitą šventę, dalyvauti kuriant namų ar aplinkos dizainą, suorganizuoti šeimos išvyką ir pan.
Kartais gali atrodyti, kad tai yra visiškai nesvarbios veiklos, tačiau jų metu yra ugdomos tokios pačios organizacinės, komunikacinės ar kitos kompetencijos, kurių vėliau prireikia darbo rinkoje ir per kurias taip pat galima išsiaiškinti, kas patinka ar nepatinka, sekasi ar nesiseka.
„Tarkime, organizuojant šeimos nario jubiliejų reikia pakviesti svečius, surasti vietą, suderinti šventės scenarijų, parašyti ir vėliau viešai pasakyti kalbą, nupirkti tam tikrus šventės atributus atsakingai leidžiant finansines lėšas, suderinti meniu ir t.t. Per tokias veiklas vaikas gali suprasti, ar jam patinka kažką organizuoti, paskirstyti darbus kitiems, vesti renginį ar viešai pasakyti kalbą, ieškoti tam tikros informacijos, sudaryti renginio biudžetą ir pan.“, – aiškina pašnekovė.
Atlikdami tokias veiklas kartu, tėvai ne tik kokybiškai praleis laiką drauge, bet ir pamatys, kas atžaloms įdomu ir sekasi. Dalyvavimas studijų mugėse, atvirose paskaitose universitetuose yra taip pat gera galimybė plačiau susipažinti su tam tikromis programomis ir tolesnėmis karjeros galimybėmis ir perspektyvomis.
