Augustė Nalivaikė. Tulpėmis „stiklinių lubų“ nepramušime

Svarbiausios žiniasklaidai | 2019-03-08

Augustė Nalivaikė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) politikos mokslų doktorantė, dėstytoja.

Akcija tulpėms, nuolaida tortams, šokoladui ar apatiniam trikotažui. Tai jau tapo kone tradiciniais būdais paminėti Kovo 8-ąją – Tarptautinę moterų dieną. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad Tarptautinė moterų diena niekada nebuvo tulpių ar „moteriškumo“ šventė. Moters (o dabar Moterų arba Moterų solidarumo) dienos minėjimas siejamas su XX a. pradžios moterų judėjimu JAV, reikalavusiu moterims teisės balsuoti ir užimti politines pareigas.

Praėjus daugiau nei 100 metų – progresas moterų teisių srityje lokaliai ir globaliai netolygus, dažnai nenuoseklus, ir daugeliu atveju vis dar kontraversiškas reiškinys, siejamas su „nepagrįstais moterų reikalavimais“ ir gana plačiai paplitusia nuomone, kad lyčių lygybė jau yra pasiekta.

Be abejo, negalima teigti, kad progresas moterų teisių srityje apskritai neįvyko, bet čia omenyje labiau reikia turėti įstatymų leidybos inicijuotus pokyčius Vakarų pasaulio valstybėse.

Tai, kas dabar daugeliui moterų Vakarų pasaulyje atrodo savaime suprantama – teisė balsuoti ir siekti politinių pareigų, dirbti, vairuoti, eiti į mokyklą ir universitetą, turėti savo banko sąskaitą, įsigyti nekilnojamą turtą, keliauti, bėgti maratoną – aktyvaus moterų organizacijų ir atskirų individų politinės ir socialinės kovos rezultatas, teisiniais pokyčiais pasibaigęs tiktai XX a. antroje pusėje.

Kalbant apie moterų teises globaliai, būtina prisiminti, kad skirtingi kultūriniai ir politiniai kontekstai kai kuriose šalyse teisinei lyčių lygybei vis dar yra didelis iššūkis.

Jeigu teisiniais pokyčiais grindžiamas lygių teisių įgyvendinimas atrodo lėtas procesas, dar sunkiau pakeisti kultūrines ir socialines nuostatas, susijusias su netolygiu moterų ir vyrų vertinimu.

Visuomenėje, politikoje ir žiniasklaidoje vis dar dažnai diskutuojama, kur vis tik yra „moters vieta“, ko moterys gali ir negali daryti, ir „prie ko prives ta lyčių lygybė“.

Jeigu jau „apsipratome“ su mintimi, kad moterys gali studijuoti universitetuose, ir netgi siekti mokslo laipsnio, tuomet keliame klausimą – ar moterys gali tapti astronautėmis, lenktynininkėmis, inžinierėmis ar programuotojomis?

Atsakymas, taip, gali, bet dvigubi standartai ir lyčių stereotipai tikrai nepalengvina situacijos, o neretai netgi struktūriškai ir instituciškai apriboja lygias galimybes. Taip vadinamos „stiklinės lubos“ dažnai moteriai yra tai, „ką reikia pramušti“, o tam tikrais atvejais tos „lubos“ yra net nepasiekiamos.

Optimizmo ir vilties suteikia tai, kad, panašu, jaunąją kartą vis mažiau domina lyčių stereotipų ribojamas gyvenimas, dažniau kritikuojama seksistinė masinė kultūra, didėja susidomėjimas moterų ir žmogaus teisių problematika.

Lietuvoje Kovo 8-oji jau nebe tik „tulpių ir moteriško grožio diena“ – organizuojamos eitynės ir kitos socialinės akcijos, kurių tikslas skatinti diskusiją moterų teisių klausimais ir priminti visuomenei bei politikams, kad tobulėti šioje srityje dar tikrai yra kur.

Free Download WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
Download WordPress Themes
online free course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku