Ar Lietuvos mokytojai laimingi? Tarptautinių apklausų duomenys liudija tik vidutinišką subjektyvią mokytojų gerovę Lietuvoje

Svarbiausios | 2018-04-29

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad mokytojai Lietuvoje jaučiasi tik vidutiniškai laimingi ir yra ženkliai mažiau patenkinti savo gyvenimu nei kitų Europos šalių mokytojai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete atliktas mokslinis tyrimas atskleidžia Lietuvos mokytojų subjektyvius savo gyvenimo kokybės vertinimus. 

Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, aktualijų centre atsiduria mokytojo profesijos prestižo didinimo iki 2025 m. idėja. Šiandieniniame kontekste Lietuvos visuomenėje pedagogo darbas nėra pakankamai vertinamas. Tai rodo ne tik maži atlyginimai, tačiau ir bendras požiūris į mokytojo darbą.

Vyrauja nuomonė, kad pedagogo kelią pasirenka tik tie absolventai, kurių stojamasis balas buvo žemas, todėl niekur kitur neįstojo. Šiame kontekste įdomu tampa tai, kaip mokytojai patys vertina savo darbą bei kitus gyvenimo kokybės aspektus. Mokytojų gerovės vertinimus galime geriau suprasti palyginę juos su kitais Lietuvos gyventojais bei su kitų Europos šalių mokytojais.

Kauno technologijos universiteto „Sociologijos ir psichologijos“ studijų programos dėstytojos prof. dr. Audronės Telešienės teigimu, šiandieniniuose gyvenimo kokybės ir gerovės tyrimuose yra taikomi subjektyvieji matavimai, kuomet analizuojama asmeninė nuomonė ar subjektyvūs tam tikros gyvenimo sferos vertinimai. Klausimai apie subjektyvią gerovę jau nuo 2002 m. yra naudojami Europos socialiniame tyrime, kurio metu skirtingose Europos šalyse kas du metus vykdomos reprezentatyvios apklausos. Norint įvertinti Lietuvos mokytojų, Lietuvos gyventojų ir visų Europos šalių mokytojų subjektyvią gerovę,  buvo remtasi Europos socialinio tyrimo 6-os bangos (Lietuvoje apklausa atlikta 2013 m.) apklausų duomenimis, prieinamais per Lietuvos HSM duomenų archyvą.

Subjektyvi gerovė gali būti aiškinama pagal hedonistinę arba eudaimonistinę perspektyvas. Eudaimonistinis požiūris teigia, kad siekiant gerovės svarbu stipri savimonė, teigiami santykiai su kitais, autonomija, gebėjimas valdyti savo aplinką, gyvenimo tikslo ir prasmės suvokimas, asmeninis tobulėjimas. Hedonistinis požiūris teigia, kad subjektyvi gerovė pirmiausiai reiškia pasitenkinimą gyvenimu ir atskiromis jo sritimis, laimės jausmą, neigiamų emocijų nebuvimą ir teigiamų emocijų buvimą.

Analizuojant Lietuvos mokytojų, Lietuvos gyventojų ir visų Europos šalių mokytojų subjektyvios gerovės vertinimo duomenis remiamės hedonistiniu subjektyvios gerovės požiūriu.

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad Lietuvos mokytojai jaučiasi vidutiniškai laimingi – laimės jausmas įvertintas 6,57 balo iš 10. Labai panašiai tyrimo atlikimo metais jautėsi ir bendra Lietuvos gyventojų populiacija – 6,41 balo. O štai kitų Europos šalių mokytojai savo laimę vertino ženkliai geriau – 7,48 balo iš 10. Taigi, Europos šalių mokytojai jaučiasi laimingesniais nei Lietuvos mokytojai. Svarbu ir tai, kad Lietuvos mokytojų ir Lietuvos gyventojų vidutinis laimės jausmas statistiškai reikšmingai nesiskiria. Tai rodo, kad laimės jausmas, ar veikiau jo trūkumas, gali būti labiau susijęs su bendresniu gyvenimo Lietuvoje kontekstu, ir mažiau – su mokytojo profesija.

Toliau nagrinėjama kognityvinė subjektyvios gerovės sritis, kuri apima pasitenkinimą gyvenimu apskritai ir tam tikras jo sritis (pavyzdžiui, darbas bei darbo ir kitų sričių derinimas). Lietuvos mokytojų ir Lietuvos gyventojų vidutiniai pasitenkinimo gyvenimu vertinimai yra panašūs (atitinkamai 5,77 ir 5,86 balo iš 10). Kai lyginamos Lietuvos mokytojų ir visų Europos šalių mokytojų imtys, pastebima, kad Europos šalių mokytojai yra labiau patenkinti gyvenimu, o vidutinis jų pasitenkinimo gyvenimu vertinimas – 7,12.

Įdomu tai, kad paklausti apie pasitenkinimą darbu, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių mokytojai atsakė labai panašiai. Lietuvos mokytojų pasitenkinimo darbu balas yra  8, o kitų Europos šalių mokytojų – 7,65. Lietuvos gyventojų vidutinis pasitenkinimas darbu 2013 m. buvo 7,32. Tarp minėtųjų imčių statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Statistiškai reikšmingai nesiskyrė ir atsakymai į klausimą apie tai, kaip sekas suderinti darbą ir kitas gyvenimo sritis. Lietuvos mokytojų vidutinis vertinimas yra 6,93, Lietuvos gyventojų – 7,23, o visų Europos mokytojų – 6,85. Taigi, visi apklaustieji jaučiasi vidutiniškai patenkinti darbinių ir kitų vaidmenų derinimu.

Prof. dr. A. Telešienė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos mokytojų gana žemas bendras pasitenkinimas gyvenimu ir vidutiniškas laimės jausmas yra praktiškai tokie pat, kaip visų Lietuvos gyventojų. Tačiau pasitenkinimas darbu yra toks pat geras, kaip kitų Europos šalių mokytojų. Vadinasi, mokytojų subjektyvi gerovė Lietuvoje yra labiau veikiama ne pasirinktos profesijos, o bendresnių socio-ekonominių Lietuvos konteksto veiksnių.

Vertinant mokytojų gerovę svarbu ir tai, ar jiems dažnai tenka susidurti su neigiamomis emocijomis, ar dažnai patiria teigiamų emocijų. Rezultatai rodo, jog Lietuvos mokytojai dažniau nei kitų Europos šalių mokytojai patiria neigiamas emocijas. Tačiau neigiamų emocijų patirtys tarp mokytojų ir kitų Lietuvos gyventojų yra panašios.

Lietuvos ir kitų Europos šalių mokytojų neigiamų emocijų patirtys (procentas atsakiusių, kad jautė dažnai, visada arba beveik visada; ESS6, 2013)

Kaip rodo apklausų duomenys (žr. paveikslėlį), Lietuvos mokytojai dažniau nei kitų Europos šalių mokytojai jaučiasi vieniši, prislėgti ir liūdni. Mokytojo darbas yra susijęs su stresu ir įtampa, kai kasdien reikia ne tik pačiam jaustis gerai, bet ir motyvuoti mokinius, bendrauti su įvairiai nusiteikusiais vaikais. Visgi nerimą kelia tai, kad Lietuvos mokytojai darbe patiria daugiau neigiamų emocijų. Vertėtų svarstyti mokytojų darbo pagerinimą įvedant supervizijas ir savitarpio pagalbos grupes.

Europos socialinio tyrimo apklausos leido įvertinti ir patiriamas teigiamas emocijas. Tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių mokytojai beveik vienodai atsakė į klausimą apie tai, kaip dažnai jie jaučiasi ramūs ir taikingi. Beveik pusė Lietuvos mokytojų (49,8 proc.), Lietuvos gyventojų (47,3 proc.) ir 50 proc. visų Europos šalių mokytojų atsakė, kad ramūs, taikingi jaučiasi didžiąją laiko dalį. Kiti duomenys pateikiami paveiksle.

Lietuvos ir kitų Europos šalių mokytojų teigiamų emocijų patirtys (procentas atsakiusių, kad jautė dažnai, visą arba beveik visą laiką; ESS6, 2013)

Kaip rodo apklausų duomenys (žr. paveikslėlį), Lietuvos mokytojai rečiau nei kitų Europos šalių mokytojai jautėsi kupini energijos ir rečiau džiaugėsi gyvenimu.

Apibendrinant rezultatus galima teigti, jog Europos šalių mokytojai vidutiniškai yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, patiria mažiau neigiamų emocijų ir dažniau patiria teigiamų emocijų, nei Lietuvos mokytojai. Pasidžiaugti galima tuo, kad ir Lietuvos, ir kitų Europos šalių mokytojai vienodai yra patenkinti savo darbu. Taip pat vienodai gerai vertina darbinių ir kitų savo vaidmenų derinimą.

Lyginant Lietuvos mokytojus su bendra gyventojų populiacija, pabrėžtinas subjektyvios gerovės panašumas. Vienodai neigiamai arba vidutiniškai yra vertinamas pasitenkinimas gyvenimu, laimės jausmas, panašiai mokytojai ir kitų profesijų atstovai patiria neigiamas ir teigiamas emocijas. Tiesa – mokytojai Lietuvoje yra šiek tiek labiau patenkinti savo darbu, nei bendra Lietuvos gyventojų populiacija.

Taigi, Lietuvos mokytojų subjektyvios gerovės vertinimas yra žemesnis už Europos šalių mokytojų vidutinius vertinimus ir panašus su Lietuvos gyventojų vertinimais.

Raminta Jutaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinės pedagogikos studentė

Europos socialinio tyrimo duomenys analizuoti KTU vykdant Lietuvos mokslo tarybos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“ finansuotą studentų mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos mokytojų subjektyvi gerovė palyginamojoje perspektyvoje“ (Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-03-0035).

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku