Ainius Lašas. Trejų metų studijos – dėmesys jūsų laikui ir piniginei

Studijos žiniasklaidai | 2021-06-21

Metų pradžioje dauguma būsimų studentų sulaukė staigmenos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu buvo pakeltos studijų kainos. Tad tie, kurie planavo mokėti už studijas ir pernai dėl savo ateities jautėsi gana saugiai, šiemet gali sunkiau tilpti į nusimatytą biudžetą. Ar yra išeičių?

Vieną iš sprendimų siūlo Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, kuriame vykdoma nemažai trejų metų universitetinio bakalauro studijų programų. Tačiau kuo jos ypatingos? Kaip teigia Fakulteto dekanas Ainius Lašas, tokios studijos leidžia greičiau ir efektyviau įgyti žinių, pasiruošti karjerai bei geriausiai atitinka būsimų darbdavių poreikius. Kalbamės apie tai plačiau.

Trejų metų bakalauro programos vis dar nėra labai plačiai siūlomos Lietuvoje. Tuo tarpu, Vakarų Europos universitetuose tai yra standartinė praktika. Kodėl yra toks kontrastas? Ar lietuviai mėgsta ilgiau mokytis?

Kad ir koks malonus būtų studentavimo bei pažinimo džiaugsmas universitete, kažkokiu momentu formalios studijos turi baigtis. Klausimas yra, kokiu? Man atrodo, kad mes privalome branginti tiek studentų laiką, tiek ir jų finansus (tuo atveju kai jie moka už studijas). Jei galima per trejus metus pasiekti kertinius studijų programos tikslus, kodėl to nepadarius? Studentai greičiau baigs studijas, greičiau galės įgauti profesinės patirties ir sutaupys bei užsidirbs sau papildomas lėšas. Būtent su tokia „efektyvių studijų“ nuostata mes ir peržiūrėjome visas studijų programas fakultete.

Tačiau juk ne visos studijų programos jūsų fakultete trunka trejus metus. Kodėl?

Todėl, kad kai kuriais atvejais negalime ir nenorime nupjauti esminių programos pridėtinių verčių. Pavyzdžiui, Naujųjų medijų kalbos studijų programa yra keturmetė, nes priklauso tinklui (AEL), į kurio universitetus gali išvažiuoti ir priklausomai nuo to, kokius universitetus pasirenka, gauti ir jų diplomus. Be to, mokosi dvejų užsienio kalbų, kurių lygį irgi reikia išlaikyti atitinkamą (o mes to norime ir siekiame!), tada privaloma palikti ketverių metų studijas.

Arba kitas atvejis – Viešojo valdymo studijų programa, kuri vykdoma kartu su Centrinės Floridos universitetu. Kadangi pati programa yra sudaryta pagal amerikietišką studijų modelį, kuris siūlo studentams daugiau bendro išsilavinimo dalykų, vėlgi turime keturmetę programą. Bet, kaip turbūt jau supratote, kiekvienu atveju vertiname individualiai ir žiūrime, kad kiekviena programa būtų optimali tiek turinio, tiek ir studijų trukmės prasme.

O kaip programų trukmę nustato Vakarų Europos universitetai? Kokia jūsų patirtis iš darbo Oksfordo ir Bath universitetuose laikų?

Būtent taip ir nustato – pagal pagrindinius programai keliamus tikslus ir būtiną studijų laiką juos pasiekti. Jei pasižiūrėsite atidžiau, pavyzdžiui, į Oksfordo universiteto bakalauro studijų programas, pamatysite, kad siūlomos tiek ketverių, tiek ir trejų metų studijos. Kaip taisyklė, kalbos, tikslieji mokslai ir tarpkryptės programos trunka ilgiau, o socialinių mokslų, teisės, istorijos studijos – trumpiau.

Skeptikai sakytų, kad papildomi studijų metai turi ir savo pridėtines vertes – papildomos žinios. Ką atsakytumėte į tai?

Sutinku, kad papildomi metai paaugina žinių bagažą, bet juk galima jį augintis ir stojant į magistrantūros studijas. Baigi trejų metų bakalaurą, padirbi, įgauni profesinės patirties ir tada sugrįžti į universitetą naujų žinių. Juk tas asmeninis pažinimo ir tobulėjimo procesas niekada nėra baigtinis.

Aš jau nekalbu apie tai, kad kai kurios žinios šiais laikais greitai sensta ir todėl nevertėtų jų ilgam įrėminti atmintyje. Geriau jas taikyti, tobulinti ir statyti ant jų toliau.

Tačiau Lietuvoje tokių programų nėra daug. Gal ir pati akademinė bendruomenė nėra pasiruošusi priimti tokius pokyčius?

Taip, tokios reformos reikalauja akademinės bendruomenės supratimo ir paramos. Juk trumpėjant studijų trukmei, mažėja ir dėstymo apimtys. Potencialiai gali sumažėti kažkieno darbo krūvis ar bendrai darbuotojų poreikis. Tai yra labai jautri tema, bet ji negali būti aukščiau studentų poreikių ir lūkesčių. Universitetinės studijos juk yra skirtos studentams! Jos nėra kažkoks savaiminis gėris, kurio egzistavimas turi būti užtikrintas neatsižvelgiant į aplinkybes.

Taigi, mes ir pasirinkome tokį, kaip angliakalbiai sako, „lean and mean“ (kūdą ir piktą) studijų modelį, nes jis, mano nuomone, geriausiai atitinka būsimų studentų ir darbdavių poreikius. Jis atitinka ir mūsų laikmečio situaciją, kai žinių atsinaujinimas ir papildymas įgauna vis didesnį pagreitį.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku