Jau prasidėjo prašymų stoti į aukštąsias mokyklas priėmimai. Būsimieji studentai pamažu priiminėja svarbius savo gyvenimo sprendimus ir renkasi ateities profesijas. Nors apie stojimų rezultatus kalbėti dar sunku, jau galima užčiuopti kai kuriuos šių metų stojimų bruožus ir ryškėjančias tendencijas.
Apie tai, kokias tendencijas matome aukštosiose mokyklose ir ką tai signalizuoja apie šių metų stojimo madas, kalbamės su Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dekanu doc. dr. Ainiumi Lašu.
– Kokia šiemet situacija su stojančiųjų skaičiais? Ar pakaks studentų visoms aukštosioms mokykloms?
– Situacija yra sudėtinga, nes, pagal Švietimo informacinių technologijų centro duomenis, 2018 m. rugsėjo 1 d. tikėtinų abiturientų skaičius buvo net 7 proc. mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė beveik 24 tūkst. Toks kritimas nėra tipiškas, nes, pavyzdžiui, per ankstesnius du metus abiturientų skaičius traukėsi tik 1,7 ir 3,3 proc. Taigi, šie metai bus sunkūs kai kurioms aukštosioms mokykloms.
Gal todėl dar prieš stojimus ne viena iš jų prakalbo apie minimalaus stojimo balo mažinimą arba balo skaičiavimo pokyčius. Tokios manipuliacijos garbės nedaro, bet vis dažniau garbė yra aukojama ant išgyvenimo aukuro. Džiaugiuosi, kad KTU nusprendė nesivelti į šiuos žaidimus.
– Kurie universitetai šiuo metu atrodo stipriausiai?
– Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus universitetas (VU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) startavo ganėtinai stipriai, bet tiek jų, tiek ir kitų universitetų skaičiai kol kas atsilieka nuo praeitų metų rezultatų tuo pačiu laikotarpiu.
Kadangi VU pagal nutylėjimą laikomas universitetu Nr. 1, jiems kyla mažiau iššūkių nei kitiems. Visada sakau savo fakulteto bendruomenei, kad turime būti visa galva geresni, jei norime konkuruoti su VU. Juk čia dar prisideda ir sostinės faktorius.
Aišku, Kauno įvaizdis kasmet gerėja, bet vis tiek reikia daug labiau pasistengti. Gal ir gerai, nes tai verčia mus tobulėti. Pavyzdžiui, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dauguma studijų programų nuo šių metų perėjo į trimetes programas, o metais trumpesnės bakalauro studijos jau yra ganėtinai rimtas argumentas, renkantis, kur studijuoti.
– O kokias studijų programas renkasi abiturientai? Ar vis dar populiarūs medicinos, teisės ir informacinių technologijų mokslai?
– Taip, medicinos studijos vienareikšmiškai pirmauja. Tai nereiškia, kad visi norintys įstos į jas, bet konkurencija bus didelė. Su teise situacija gal kiek ir kinta. Nebėra tokių masinių srautų kaip anksčiau, nes galimai abiturientai jau supranta, kad šioje srityje rinkos poreikiai daugmaž užpildyti.
Bet jei stojantieji renkasi racionaliai, tada sunku suprasti, kodėl toliau vargsta technologiniai mokslai, kurių perspektyvos yra aiškios ir šviesios. Rinka tiesiog šaukiasi inžinierių, technologų, o stojantieji nerodo didelio intereso šioms sritims.
Netgi į informacinių technologijų mokslus šiemetiniai stojančiųjų skaičiai didelio įspūdžio nedaro. Čia greičiausiai susiję su tuo, jog nemažai daliai moksleivių iš tikrųjų sunkiai sekasi mokykloje su tiksliaisiais ir gamtos mokslais.
Valdžios ir verslo atstovai taip pat nuolatos ir primygtinai kartoja apie technologinių mokslų perspektyvumą. Kai kuriais atvejais jie net bando vos ne per jėgą „sugrūsti“ moksleivius į šias sritis.
Mano nuomone, tai nėra tinkama praktika, nes studijų pagrindas yra vidinė motyvacija. Daug tikslingiau būtų technologizuoti „minkštuosius“ mokslus ir per tai užauginti naujo tipo darbuotojų kartą.
Pavyzdžiui, nuolat tai kartoju, filosofas, sociologas, politologas, muzikos technologijų specialistas ar vertėjas turėtų būti įvaldęs jo srityje naudojamus technologinius-analitinius įrankius. Tada jis yra daug universalesnis ir patrauklesnis rinkoje. Būtent tą ir siekiu suteikti savo fakulteto studentams.
– O kokius „minkštuosius“ mokslus noriausiai renkasi abiturientai? Ar išlieka madingos tokios abstrakčios programos kaip „kūrybinės industrijos“, kurias jūs dažnai pašiepiate?
– Kadangi šiai kartai kūrybiškumas yra labai svarbus saviraiškos aspektas, abiturientai vis dar pasikabina ant visokio plauko „kūrybinių“ kabliukų. Aš iki šiol nesuprantu, apie ką tos programos, nes kūryba juk neskraido padangėse. Ji visada yra įžeminta į kažkokią konkrečią veiklą.
Tad rinkis studijuoti tas veiklas ir jose mokykis kurti. O dabar pradedama nuo antro galo, lyg būtų industrijų, kuriose nėra kūrybinio proceso. Kūrybinis procesas yra visur, visos šios „kūrybinių industrijų“ programos yra iš esmės apie nieką.
O grįžtant prie pirmo klausimo, „minkštuosiuose“ moksluose pirmauja psichologija. Tai kaip ir suprantama, nes nemaža dalis abiturientų stoja į šią sritį siekdami geriau suprasti save ir išsispręsti kažkokius asmeninius dalykus.
Politikos mokslai toliau išlaiko populiarumą, kaip, beje, ir komunikacija. Tarp humanitarinių mokslų, kalbų studijos taip pat atrodo neblogai. Istorija bent jau man irgi yra šioks toks malonus siurprizas, nes, žvelgiant į pasaulines tendencijas, istorijos mokslų populiarumas smarkiai traukiasi.
Beje, kiek nuslūgęs ekonomikos ir verslo vadybos studijų populiarumas. Ilgus metus tai buvo naujausias mados klyksmas, surinkdavęs visus, kurie nelabai žinojo, ką nori studijuoti. Dabar tomis likutinėmis studijų kategorijomis, susidaro įspūdis, yra minėtos „kūrybinės“ studijų atmainos.
– Kas tampa favoritais menų srityje?
– Labai stipriai atrodo architektūros ir dizaino studijos. Vaidyba taip pat domina stojančiuosius. Apskritai, meno studijos renka nemažus stojančiųjų srautus. Kadangi mano vadovaujamame fakultete rengiame muzikos technologijų specialistus, matau, kad srautai tikrai neslopsta.
Bent man didžiausias skausmas – kaip menininkams suteikti jau minėtus technologinius įgūdžius. Juk, pavyzdžiui, šiuolaikinės muzikos kūryboje programavimo įgūdžiai turi labai aiškias pridėtines vertes.
Be to, toks menininkas gali nesunkiai pasukti ir į technologijų kompanijas. Taigi ir čia galima „minkštųjų“ ir „kietųjų“ mokslų sinergija! O tokie specialistai bei specialistės visada atras savo vietą rinkoje arba patys tą darbo vietą sukurs.
– Ir pabaigai, ką patartumėte neapsisprendusiems, kur stoti?
– Mano patarimas būtų dvilypis – stok, kur geidžia širdis, bet nesigundyk skambiais pavadinimais. Ieškok studijų programų, kurios turinio prasme tave intriguoja, bet tuo pačiu teikia rinkoje paklausias kompetencijas ir įgūdžius. Ir nepamiršk, kad nėra nuobodžių profesijų. Yra tik nuobodūs žmonės!
