Nors piliečių mokslas Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, jo nauda tiek mokslui, tiek visuomenei neabejojama, ypač kai jėgos nukreipiamos į socialinių problemų sprendimą. Tuo spėjo įsitikinti ir Klaipėdos miesto Paupių bendruomenė, sudalyvavusi projekte “CS4Welfare –Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma, kuriant gerovės visuomenę“.
„Paupių bendruomenė buvo įtraukta į veiksmo tyrimą, kurio metu siekėme pamatyti, kiek piliečių mokslas yra efektyvus sprendžiant socialines problemas. Džiaugiamės, kad sulaukėme didelio susidomėjimo projektu – sako Piliečių mokslo „ambasadorė“, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Eglė Butkevičienė.
Kokias problemas galima spręsti?
Projekte dalyvavusios Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė išskiria gyventojų pasyvumą, kaip vieną iš didžiausių bendruomenės problemų: „Vien gražių norų suburti gyventojus ne tik bendriems tikslams – gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, bet ir leisti laisvalaikį kartu, veikti aktyviau, pritraukiant kuo daugiau žmonių bendrystei, neužtenka, reikia nemažai įdėti pastangų ir įgyti žinių, kaip tai padaryti.“, – sako ji.
„Mūsų bendruomenė yra auganti, statosi nauji namai, atvyksta gyventi jaunos šeimos. Be to, mūsų bendruomenės teritorijoje gyvena nemažai ir vyresnio amžiaus žmonių. Pensijinio amžiaus gyventojai Paupiuose sudaro 7-14 %, o Jaunystės g., Rūko g. – net daugiau nei 21% nuo bendro gyventojų skaičiaus (2016 m. Klaipėdos m. bendrojo plano monitoringo ataskaita). Kad išliktų ryšys su aplinkiniais, bendravimas, senjorai nesijaustų vieniši ar jaunos šeimos, jaunimas, pamiršti, rajono gyventojams reikalingos veiklos, edukacijos, šventės jų gyvenamojoje aplinkoje, šalia namų.“ – papildomų veiklų svarbą pažymi R. Baguckienė.
„Paupių bendruomenė įvardijo gyventojų pasyvumą, kaip problemą, su kuria susiduria. Tai viena iš problemų, kurias galima spręsti pasitelkiant piliečių mokslą. Pasaulyje yra daug pavydžių, kaip piliečių mokslas padeda bendruomenėms spręsti įvairius iššūkius, dažnai susijusius gyvenamąja aplinka, ekologija. Pavyzdžiui, Kamerūno Respublikoje kelių kaimų gyventojai įsitraukė į piliečių mokslo projektą, rinkdami informaciją apie brakonieriavimą. Kitas pavyzdys – mamos, auginančios mažus vaikus, įsijungė į piliečių mokslo projektą, kuriuo buvo siekiama rinkti duomenis apie oro kokybę Brno ir tą komunikuoti miesto valdžios institucijoms“, – sako profesorė E. Butkevičienė.
Praktinė nauda
R. Baguckienė pamini, kad siekiant įtraukti gyventojus į bendruomenės veiklas, reikia žinoti jų norus, o projektas padėjo suprasti savo bendruomenės narius, išsiaiškinti jų požiūrius, norus bei viltis.
„Turėjome galimybę mokytis, tobulėti, gautas žinias panaudoti bendruomenės aktyvumui skatinti. Nors jau esame ne kartą organizavę savo bendruomenėje gyventojų apklausas, dalyvavimas šiame projekte pagilino žinias: išmokome suformuluoti problemą, ją išsigryninti, pasirinkti apklausų metodus, kokybiškai rinkti duomenis bei juos analizuoti ir pateikti rezultatus bendruomenei.
Susidarėme tyrimo planą, Išsikėlėme sau tikslą išsiaiškinti kaip padidinti gyventojų aktyvumą bendruomeninėje veikloje, įsivardinome uždavinius, atlikome problemos analizę. Taigi, dalyvavimas šiame projekte leido mums pažvelgti į Paupių bendruomenės problemas kitu kampu, kas buvo mums labai naudinga.“, – pasakoja ji.
„Siekiame tiek projekto dalyviams, tiek vėliau piliečiams, kurie įsitraukia į bendruomenės mokslo projektą, padėti ugdytis praktinius įgūdžius įgyvendinti mokslo projektus“, – priduria E. Butkevičienė.
Piliečių mokslo metodika – bendruomenės problemų sprendimui
Projekto dalyviai džiaugiasi įgytomis žiniomis ir neabejoja piliečių mokslo metodikos nauda sprendžiant bendruomenės problemas: „Piliečių mokslo metodika yra tinkama bendruomenei. Remiantis ja galima geriau pažinti save, išsigryninti bendruomenės tikslus ir uždavinius, atrasti sprendimo būdus bei įsigilinti ir suprasti pačius bendruomenės narius, taip įtraukiant juos į aktyvią veiklą“, – sako R. Baguckienė.
Taigi, piliečių mokslas gali padėti įgyti gebėjimus, kurie padėtų tiek tinkamai atlikti tyrimus, tiek, gavus rezultatus, efektyviai spręsti problemas, su kuriomis susiduria bendruomenė.
Tyrimas atliekamas pagal KTU įgyvendinamą projektą „Piliečių mokslas kaip inovatyvi piliečių dalyvavimo forma kuriant gerovės visuomenę“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-GEV-20-6).