Pagrindinėje diskusijų festivalio „Būtent!“ scenoje – KTU inicijuota diskusija „Investuotojai jau Kaune – kas toliau?“

Svarbiausios žiniasklaidai | 2018-09-11

Ketvirtis milijardo investicijų, 5 tūkst. darbo vietų per artimiausius penkis metus – tai tik keli iškalbingi skaičiai, kalbant apie pastaraisiais metais į Kauno regioną plūstančius garsius pasaulinius investuotojus. Atrodytų, kad viskas puiku ir užtektų pasidžiaugti geromis naujienomis. Vis dėlto, kartu su atėjusiais investuotojais, tiek miestas, tiek valstybė, tiek aukštosios mokyklos prisiima labai didelį įsipareigojimą parengti inžinerinių, technologijos mokslų specialistų tiek, kiek jų reikia Kauno regione besikuriančioms kompanijoms.

Tai – didelis iššūkis. Kaip jį išspręsti ir išpildyti šiuos įsipareigojimus, antrąkart vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ rugsėjo 7 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotoje diskusijoje „Investuotojai jau Kaune – kas toliau?“ diskutavo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Jurgita Šiugždinienė, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas bei „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Diskusijos metu M. Katinas pasakojo, kad vienos kompanijos pritraukimas gali trukti nuo 1 iki 3 metų: „Investuok Lietuva“ skirtingais kanalais pasiekia apie 1000 įmonių ir tik 30-40 jų pasirenka Lietuvą.“

Jo teigimu, procesas – ilgas. Kompanijos atlieka labai daug tyrimų, tikrina kiekvieną šalies lygį: nuo profesinių mokyklų ir universitetų. Kompanijų atstovai kalba su politikais, ateina į pramonės parkus, žiūri vertės pasiūlymus, skambina kitiems investuotojams.

„Šitoje kovoje nėra sidabro medalių. Yra tik vienas medalis: arba laimi investuotoją, arba ne. Pats sunkiausias dalykas būna tada, kai nuėjęs visą kelią, po dviejų metų gauni sidabro medalį. Todėl labai džiugu, kad „Hella“, „Continental“ pasirinko Lietuvą, nors rinkosi iš tikrai dešimties valstybių“, – sakė M. Katinas.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, skirstant vertės pasiūlymą, kurio ieško kompanija santykinėmis dalimis, tai 50 proc. sudaro talentų pasiūla.

„Jeigu jos neturi, visa kita įmonei tampa nebeįdomu. Pramonės ir gamybos milžinės net nežiūrėtų į regioną, kuriame nėra technologinio universiteto, technologijų žinių šaltinio. Tik dirbdamas kartu su universitetu investuotojas gali būti tikras, kad transformuojantis pačiai kompanijai, jis galės įdarbinti mechatronikos, elektronikos, inžinerinės pakraipos studijas baigusius specialistus“, – akcentavo pašnekovas.

Kita KTU inicijuotos diskusijos dalyvė J. Šiugždinienė pastebi, kad technologiniai universitetai šiemet pajuto stiprų stojančiųjų sumažėjimą. Anot jos, šiais metais 20 proc. mažiau moksleivių įstojo studijuoti technologinių dalykų.

„Mus tai labai neramina. Universitetas dalyvauja derybų procese kartu su „Investuok Lietuvoje“, kartu su Kauno savivaldybe. Siekdami pritraukti investuotojus į Kauno regioną ir į visą Lietuvą, tikrai nemažai pasižadame. Tikime, kad galime šiuos pažadus ištesėti. Vis dėlto, situacija rodo, kad reikia imtis skubių veiksmų, nes tai yra labai kompleksinė problema“, – pažymėjo ji.

J. Šiugždinienės įsitikinimu, problema nėra susijusi su gyventojų skaičiumi šalyje, o su darželiais, mokyklomis, mokytojų parengimu ir kitais dalykas: „Tai klausimas, kuris yra vertas vyriausybės prioriteto.“

„Mums reikia kreipti dėmesį ir į kitas problemos dalis: mokytojai, mokyklos, mokymosi turinys turi būti visai kitoks, jei norime tikėtis, kad į universitetus ateis daugiau studentų, pasiruošusių studijuoti tiksliuosius inžinerinius mokslus“, – kalbėjo docentė.

Visos diskusijos įrašą stebėkite čia:

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku