Naujoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkurtoje žvilgsnio sekimo laboratorijoje mokslininkai atskleidžia plika akimi nepastebimas įžvalgas.
Žvilgsnio sekimo technologija plačiai naudojama įvairiose mokslo srityse. „Ji įgalina žmogaus žvilgsnio trajektorijos vertinimą bei analizę. Pavyzdžiui, ji leidžia nustatyti nuovargį vairuojant arba gali būti naudojama testavimo ir mokymų tikslais medicinos srityje. Žvilgsnio sekimas taip pat naudojamas žaidimuose, rinkodaroje bei žmogaus ir kompiuterio sąveikai nustatyti“, – aiškina KTU profesorė.
Naujoje KTU laboratorijoje tyrimus atlieka edukologijos, neuromokslų, komunikacijos, filologijos mokslininkai. „KTU mokslininkai dalyvauja tarptautiniame tinkle „Multipleye“, kurio tikslas suteikti mokslininkams galimybę rinkti žvilgsnio sekimo eksperimentinių tyrimų duomenis, dalintis infrastruktūra ir žiniomis“, – nurodo R. Kasperė.
Anot jos, šiuose tyrimuose panaudojami specialūs neinvaziniai infraraudonųjų spindulių technologija grįsti žvilgsnio stebėjimo įrenginiai (angl. „eye-trackers“) ir programinė įranga. „Tokie įrenginiai nekenkia žmogaus akims, o taip pat yra beveik nepastebimi. Tyrimų metu stebimi ir įrašomi tikslūs žvilgsnio judesiai ir fiksacijos, stebint vaizdus ar skaitant tekstą“, – priduria ji.
Kalbėdama apie šios technologijos pritaikymą lingvistiniuose tyrimuose, KTU profesorė mini skaitymo, rašymo, vertimo ir postredagavimo (mašininio vertimo redagavimo) sritis. „pavyzdžiui, stebint žvilgsnį vertimo ir postredagavimo metu, galima atskleisti, kaip paskirstomas dėmesys ir priimami sprendimai. Žvilgsnio stebėsena įgalina išsamią procesų analizę ir leidžia pažvelgti į žmogaus kognityvinį pasaulį“, – teigia R. Kasperė.
„Pavyzdžiui, vertėjai verčia sudėtingą dokumentą, kuriame yra tik originalo kalbai būdingų išsireiškimų ar techninių terminų. Galima stebėti jų žvilgsnio judesius susidūrus su tokiais išsireiškimais. Galimai jų žvilgsniai „užkliūtų“, nagrinėtų tokį segmentą ilgiau, vis judėtų tarp originalo teksto ir tikslinės kalbos variantų“, – pasakoja R. Kasperė.
Be to, rinkoje kelią sparčiai skinasi mašininio vertimo produktai, kurių turinį reikia redaguoti papildomai, siekiant užtikrinti jų kokybę. „Žvilgsnio stebėsena gali atskleisti, kaip postredaktoriai sąveikauja su mašininio vertimo turiniu, gali padėti nustatyti problemines tekstų vietas ar sudėtingus kalbos vienetus. Taip būtų galima kurti tikslines mašininio vertimo kokybės gerinimo gaires“, – aiškina KTU profesorė.
KTU laboratorijoje skiriamas išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai. „Šiuo metu yra vienakalbių žvilgsnio sekimo duomenų rinkinių anglų, olandų, vokiečių, rusų kalbomis. Tačiau trūksta daugiakalbių duomenų tekstynų, leidžiančių atlikti lyginamuosius tyrimus. Laboratorijoje renkame duomenis lietuvių kalba. Jie bus naudojami žmogaus kalbos apdorojimo tyrimuose psicholingvistiniu požiūriu, taip pat siekiant tobulinti ir vertinti kompiuterinį kalbos apdorojimą mašininio mokymosi požiūriu“, – teigia mokslininkė.
