„Esame savo srityje lyderiaujanti įmonė. Ieškome iniciatyvaus, motyvuoto ir į rezultatus orientuoto darbuotojo. Siūlome solidų atlyginimą ir socialines garantijas“.
Tokios ir panašios tipinės formuluotės lydi ne vieną laisvos darbo vietos skelbimą, atrankos į atvirą poziciją pokalbį. Tačiau ar įprastais rinkoje standartais apibrėžti potencialaus darbuotojo arba įmonės bruožai leidžia tinkamai prisistatyti? Ar tai atskleidžia tikrąją tapatybę? Kaip tai padeda išsiskirti iš konkurentų tarpo? Ir pagaliau – priimti tinkamą sau ar įmonei sprendimą, kurio netektų gailėtis?
Didžiausią Lietuvoje karjeros planavimo ir kontaktų renginį jaunimui organizuojantys specialistai pabrėžia – būtent vienos ar kitos detalės padeda aiškiai išskirti objektą iš bendros aplinkos, o tai daro didelę įtaką galutiniam rezultatui. Vis dėlto, šiandieninėje žaibiškai kintančioje aplinkoje ne visada taip paprasta atsakyti, kurios iš detalių yra reikšmingiausios.
Spalio 26 dieną apie tai diskutuos ir įžvalgomis dalinsis Lietuvos ir užsienio profesionalai iš daugiau kaip 140 įmonių, kuriuos sukvietė tradiciškai kasmet rengiamas karjeros planavimo ir kontaktų renginys KTU WANTed karjeros dienos 2022.
Organizatoriai džiaugiasi po pandemijos metų pagaliau vėl galėdami tūkstančiais skaičiuojamus renginio dalyvius pakviesti į fizinę erdvę – Kauno „Žalgirio“ areną, kurioje studentai, absolventai, moksleiviai ir įmonių atstovai galės susitikti tiesiogiai. Įmonių apklausos duomenimis, „KTU WANTed karjeros dienose“ užsiregistravusi kiekviena organizacija planuoja pasiūlyti nuo mažiausiai 3 iki 100 darbo vietų.
Trys įmonės – Epam, Teltonika, TransUnion – tapo pagrindiniais renginio partneriais. Renginio partnerystę taip pat palaiko: ABB, Centic IT Solutions Lithuania, Coherent Solutions, Continental, Festo Lietuva, HELLA Lithuania, Hollister Lietuva, Ignitis grupė, LITGRID, Mars Lietuva.
Atsižvelgiant į daugiametę praktiką ir renginio dalyvių poreikius, masinio karjeros renginio Kaune programa sudaryta iš susitikimų, įmonių prisistatymo, diskusijų, interaktyvių „Įkvėpimo“ bei „Atokvėpio“ erdvių. Priklausomai nuo jų pobūdžio, lankytojai galės gauti informacijos apie praktikos ar darbo vietas, dalyvauti interaktyviose veiklose, išklausyti pranešimų ar diskusijų. Renginio konferencijoje įmonių atstovai dalinsis jų darbe ar įmonės veikloje aktualiausiomis kasdienybės detalėmis. Karjerai reikšmingas detales atskleis ir du Lietuvoje gerai žinomi žmonės – žurnalistas Dovydas Pancerovas ir socialinių tinklų agentūros įkūrėjas, vadovas Karolis Rimkus. Renginį atidarys bei konferenciją moderuos Mantas Stonkus.
Dėmesio centre – ne tik profesinės žinios
Įmonių atstovų ir studentų kontaktų mainus skatinanti universiteto iniciatyva gyvuoja jau aštuonioliktus metus. Pasak vienos pagrindinių renginio organizatorių Kristinos Skučienės, vadovaujančios KTU Studentų reikalų departamentui, šiemet Karjeros dienose dalyvaujančios įmonės itin palankiai priėmė kvietimą kalbėti, kelti klausimus, diskutuoti apie ryškius arba mažiau pastebimus darbo rinkos aspektus ir jų poveikį bei svarbą asmeninei karjerai.
„Kokie tie aspektai? Jų galima rasti labai įvairių. Pavyzdžiui, tai ir organizacijos vertybės, ir balanso tarp darbo ir laisvalaikio išlaikymas, ir mikroklimatas darbe, ir tvarumo užtikrinimas, ir kiti svarbūs dalykai“, – vardija pašnekovė, kurios vadovaujamo padalinio žinioje – karjeros ugdymas.
Kaip pasakoja KTU Bendradarbiavimo vystymo skyriaus vadovė Erika Jucevičiūtė-Barisė, pasitelkdama kasdienę patirtį bendraujant su įmonių atstovais, šiuolaikiniai darbdaviai taip pat įvardija svarbias potencialių darbuotojų pasirinkimo detales: „Įmonės pamini, kad jauni specialistai turėtų ne tik pasižymėti profesinėmis žiniomis, tačiau turėti ir tarpasmeninių įgūdžių, vadinamųjų „soft skills“. Tai asmens gebėjimai bendrauti, įsilieti į komandą, megzti profesinius ryšius, kurie padeda darbe palaikyti malonų klimatą tiek kolegoms, tiek vadovams“.
Pasak E. Jucevičiūtės-Barisės, be sklandaus bendravimo raštu ir žodžiu, gebėjimo dirbti komandoje, etiketo išmanymo ar darbo laiko planavimo – yra dar keletas, kurie nėra taip dažnai aptariami. Kritinis mąstymas ir gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas dažnai rikiuojasi šalia kitų pageidaujamų kompetencijų. Tampa įprasta, kai žmogiškųjų išteklių specialistai kritinio mąstymo įgūdį vis dažniau testuoja dar pokalbio metu – patikrinama, kaip būsimas darbuotojas mąsto, kaip priima tam tikrą informaciją bei kokias išvadas padaro gavęs ją. „Tai ypač svarbu norint sužinoti, ar darbuotojas gebės tinkamai prisitaikyti komandoje, pats priimti jam bei kolegoms svarbius sprendimus bei susidoros su kasdien darbe ištinkančiomis situacijomis“, – sako viena iš Karjeros dienų organizatorių E. Jucevičiūtė-Barisė.
Anot jos, aplikuojant į darbo pozicijas įmonėse, ypač tose, kuriose vyrauja vadinamoji „plokščia“ organizacinė struktūra, iš darbuotojo tikimasi, kad didžiąją laiko dalį jis savo darbą organizuos ir sprendimus priims pats.
„Darbuotojui, susidūrusiam su didesniu iššūkiu, kartais tenka praverti ir vadovo kabineto duris. Nesvarbu, ar įmonėje vyrauja „plokščioji“, ar ženkliai išreikšta hierarchinė struktūra, vadovas tikisi, jog darbuotojas ateis ne tik su problema, bet ir jos sprendimo idėjomis“, – lūkesčius apibūdina KTU bendradarbiavimo skyriaus vadovė.
Pašnekovių manymu, kritinio mąstymo, kūrybiškumo lavinimui ypač pasitarnauja šiuolaikiniai ugdymo metodai. Vienas jų – iššūkiais grįstas mokymas(is) – sistemingai taikomas KTU. Šis metodas leidžia besimokančiųjų dėmesį koncentruoti ne tik į problemos analizę, tačiau ir į adekvačių situacijai sprendimų generavimą.
Tarp svarbių detalių – pasvertas elgesys ir vertybės
Kaip pasakoja KTU Studentų reikalų departamentui vadovaujanti K. Skučienė, šiuolaikinių studentų nebereikia įtikinėti, kodėl svarbu planuoti savo karjeros kelią nuo pat pirmo kurso. „Atvirkščiai, mūsų studentai laukia karjeros dienų renginių ciklo, kad galėtų pažinti jiems naujas įmones. Studentai ruošiasi karjeros dienoms, kad pažinties su įmonės atstovais metu pasirodytų geriausiai“, – sako ji.
Anot pašnekovės, tiriant studentų įpročius karjeros planavimo srityje, taip pat pastebimas aiškus jaunimo elgsenos pokytis: „Matome, kad jie vis daugiau laiko investuoja į profesinės patirties kaupimą, aktyviai renkasi šešėlines ar savanoriškas praktikas. Studentams svarbu prieš tvirtai įžengiant į darbo rinką jau žinoti tas reikšmingas detales, kurios vieną nuo kito skiria verslo sektorius, įmones ar konkrečias darbo pozicijas“.
Pastebima, kad pastaruosius keletą metų kuo toliau, tuo labiau tampa reikšmingas vertybių tarp organizacijos ir darbuotojo dermės klausimas. Ypač aktyviai šią temą gvildena jaunimas. „Kiekvienas organizacijos narys – asmenybė, turinti savo vertybių skalę. Savo vertybių skalę turi ir įdarbinanti organizacija. Todėl labai svarbu, kad į komandą ateinančio naujo žmogaus ir įmonės vertybinė orientacija sutaptų“, – pastebi E. Jucevičiūtė-Barisė.
K. Skučienė pabrėžia, kad universiteto vaidmuo – ugdyti profesionalus, o kartu ir tvirtą vertybinį pagrindą turinčias asmenybes. „Pastaruoju metu galime stebėti, kaip studentų bendruomenė vis daugiau dėmesio skiria vertybių klausimui. Jaunuoliams nebetinka tik aplinkos diktuojamos vertybės, jiems svarbu patiems apsibrėžti, kurias savybes ar bruožus jie laiko vertybėmis. Ir vis labiau aktualu tampa, kad jų apsibrėžtos vertybės būtų svarbios ir universitetui, ir įmonėms“, – priduria pašnekovė.