Ramunė Kasperė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė
„Google vertėjo“ paslaugomis kasdien naudojasi apie 500 mln. žmonių, ir jų skaičius auga tobulėjant mašininio vertimo kokybei. Nors „Google“ pripažįsta, kad jų siūloma paslauga neprilygsta žmogaus vertimui, o mokslininkai, atlikdami tyrimus su įvairiomis kalbų kombinacijomis, fiksuoja mašininio vertimo trūkumus, visgi tai yra nepamainoma pagalba žmonėms nemokantiems tam tikros jiems reikalingos kalbos.
Taip yra todėl, kad paslauga yra nemokama, o „Google“ suteikia ir daugiau su mašininiu vertimu susijusių funkcijų, pavyzdžiui, šnekos vertimą į šneką arba teksto atpažinimo ir vertimo galimybę realiu laiku.
Mašininis vertimas – prieinamas visiems
Atviros prieigos nemokamą mašininį vertimą siūlo ir kiti technologijų vystytojai. Tai rodo, kad mašininio vertimo poreikis yra didelis, todėl paslaugos vystytojai ir teikėjai stengiasi atitikti visuomenės poreikius tobulindami esamus įrankius arba kurdami naujus. Atsiranda vis pažangesnės technologijos, kurios taip pat skverbiasi ir į išmaniuosius telefonus.
Profesionalių vertėjų kasdienybėje mašininis vertimas kol kas generuoja per daug klaidų ir neatitikimų. Tačiau ne profesionalams, t. y. paprastiems vartotojams, jis puikiai tinka ir ypač gelbsti kelionėse, padeda bendrauti su užsieniečiais, rašyti laiškus ar skaityti įrenginių instrukcijas. Naudodami telefono kamerą, galime išsiversti net gatvių ar parduotuvių ženklus, restoranų meniu. Minėtina, kad visa tai prieinama net ir be interneto prieigos.
Pasitikėjimas vertimo kokybe priklauso nuo situacijos
Nepaisant didelio prieinamumo, galima pastebėti keletą paradoksų. Atliktas tyrimas parodė, kad, pirmiausia, mažai kas žino, kas yra mašininis vertimas, tačiau daug kas puikiai žino „Google vertėją“, nors tai ir nėra geriausią kokybę galinti pasiūlyti mašininio vertimo programa. Vis dėlto „Google vertėjas“ dalyvauja kiekvieno mūsų gyvenime mums kartais to net nepastebint. Mašininiu būdu išverstas svetaines kartais priimame ir vertiname kaip autentiškas, tikras. Pasitikime jų turiniu, nesuvokdami, kad tai tėra mašininis vertimas.
Kitas paradoksas, kurį stebėjome – gajus visuomenės požiūris, kad mašininis vertimas gali viską, puikiai verčia ir todėl vertėjai galbūt visai nebereikalingi. Tačiau mašininio vertimo klaidas vartotojai visgi pastebi, o kartais vertyklės sugeneruotą tekstą taiso ir modifikuoja, kad pasiektų geresnę kokybę. Tai labai priklauso nuo amžiaus ir išsilavinimo. Pastebėta, kad kuo vartotojas yra aukštesnio išsilavinimo, tuo mažiau pasitiki vertyklės sugeneruotu vertimo rezultatu.
Išnaudojamos ne visos galimybės
Taip pat pastebėta, kad visuomenė nežino ir beveik nenaudoja šnekos vertimo į tekstą ar atvirkščiai, taip pat vaizdo atpažinimą integruojančių programėlių. Šnekos vertimas į tekstą rečiausiai minėta funkcija, kuria vartotojai naudojasi. Vaizdo atpažinimą integruojančios mašininės vertyklės taip pat nežinomos vartotojams, tačiau ne vienas tyrimo metu apklaustas respondentas paminėjo šios technologijos naudą ir teigė ateityje naudosiantis tokias programėles.
Ypač įdomius rezultatus gavome atlikę tyrimus su vaikais. Išsiaiškinta, kad moksleiviai mašininiu vertimu dažniausiai naudojasi namų darbams atlikti, tačiau daro tai lyg ir jausdami kaltę, nes mokykloje tai nėra draudžiama, bet ir nėra skatinama. Šis reiškinys turėtų būti mokslininkų tiriamas toliau, o mokytojai galėtų pasitelkti šią puikią technologiją kalbų mokymosi tikslais ar ir kitose pamokose, supažindinti mokinius su mašininio vertimo privalumais ir trūkumais.
Kitose šalyse atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad mašininis vertimas dažnai naudojamas ne tik kasdieninėse situacijose, bet ir didelės rizikos ar saugumo reikalaujančiose aplinkose, tokiose kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan. Manoma, kad kartais toks vertimas pasitelkiamas su per dideliu pasitikėjimu. Vis dėlto savo tyrimu nustatėme, kad sveikatos apsaugos ir teisinėse situacijose mašininiu vertimu kliaujamasi retai. Galbūt dėl to, kad kritinių situacijų metu neretai tiesiog nebelieka laiko pagalvoti apie galimybes.
Tiek pusiau profesionali auditorija, tiek kiti visuomenės nariai, kurie nėra susiję ir nežino vertimo specifikos, gali nevisiškai teisingai suvokti mašininio vertimo teikiamą naudą, o ypač trūkumus. Mes, vertėjai, kaip produktų kūrėjai, ar mokslininkai, tų produktų kokybės giluminiai vertintojai, turime suprasti, kad ne visų žmonių suvokimas ir žinojimas yra toks kaip mūsų. Todėl būtina kalbėti, aiškinti, edukuoti visuomenę apie technologijų pažangą, mašininio vertimo ar ir plačiau apie dirbtinio intelekto galimybes.
Straipsnis parengtas pagal „Dirbtiniu intelektu grįstų mašininio vertimo technologinių sprendimų poveikis visuomenei (DIMtech)“, sut. nr. S-MOD-21-2 (finansavo Lietuvos mokslo taryba) projekto rezultatus.
