Po dvejų metų vieningo įstatymų priėmimo, JAV Kongresas skilo į dvi dalis – demokratų kontroliuojamą Senatą ir respublikonų kontroliuojamus Atstovų Rūmus. Tačiau ar likęs pasaulis turėtų nerimauti dėl pokyčių JAV valdžioje? Thomas A. Bryeris, Centrinės Floridos ir Kauno technologijos universitetų (KTU) profesorius, sako, kad sausio mėnesį prasidėjusi nauja Kongreso sesija gali turėti lemiamos įtakos ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomikai.
2023-ųjų sausio 3 d. prasidėjusioje naujoje JAV Kongreso sesijoje Senato daugumą sudaro demokratai, o Atstovų Rūmus kontroliuoja respublikonai. Spėjama, kad ši susiskaldžiusi vyriausybė pakeis nusistovėjusią Baltųjų rūmų tvarką, o valdančiajam prezidentui teks atremti atstovų pasipriešinimą dėl leidžiamų įstatymų bei užsienio politikos.
Politikos mokslų ekspertas T. Bryeris teigia, kad iš pradžių Senatą rinkdavo atitinkamų valstijų įstatymų leidėjai, tačiau viskas pasikeitė 1913 m. priėmus 17-ąją JAV Konstitucijos pataisą, leidžiančią gyventojams tiesiogiai rinkti savo senatorius lygiai taip pat, kaip ir Atstovų Rūmų atstovus.
„Vis dėlto, šių dviejų tipų politikų kadencijos skiriasi – Atstovų Rūmų nariai renkami dvejiems metams, o senatoriai – šešeriems. Tai turėtų užtikrinti senatorių laisvę veikti sąmoningai ir apgalvotai, išlaisvinti nuo politinio poreikio būti perrinktiems. Tačiau pastaraisiais metais, aktyvėjant partizaninei politikai, kai senatoriai tvirtai remia savo partijos idėjas ir nesiekia kompromisų su politiniais oponentais, Senatas prarado apgalvotai sprendimus priimančio valdžios organo įvaizdį“, – sako KTU Socialinių, menų ir humanitarinių mokslų fakulteto profesorius.
Nors Senatas ir Atstovų rūmai turi unikalias pareigas, tam, kad bet koks įstatymo projektas būtų išsiųstas pasirašyti JAV prezidentui, reikalingas abiejų pusių sutarimas. Anot T. Bryerio, abu valdžios organai turi galią sušaukti klausymus bet kokiais viešais klausimais, įskaitant prezidento politiką.
„Kongresas turi priimti išlaidų įstatymus ir pritarti mokesčių sistemos pakeitimams. To negali padaryti vienas prezidentas, nebent šiam būtų suteiktas konkretus įgaliojimas leisti pinigus skubos tvarka arba patenkinti konkretų nacionalinį poreikį. Kiti dveji metai prezidentui Joe Bidenui bus pilni iššūkių, nes jis turės ištverti daugybę Atstovų Rūmų inicijuotų tyrimų“, – sako T. Bryeris.
118-asis Kongresas savo darbą pradėjo vos prieš kelias savaites – po to, kai Kevinas McCarthy buvo išrinktas oficialiu Atstovų Rūmų Pirmininku. Tam, kad šis Kaliforniją atstovaujantis respublikonas būtų išrinktas, prireikė net 15-os balsavimo etapų. Sumaištis neigiamai paveikė ir žmonių nuomonę apie valdžią.
„Pew Research Centre“ 2022 metų gegužės mėnesio duomenimis, tik 20 proc. JAV piliečių pasitiki federaline vyriausybe. Tai – rekordiškai žemas rodiklis, mat 1958 metais, kai pirmąjį kartą buvo vertinamas piliečių pasitikėjimas, federaline vyriausybe pasitikėjo 73 proc. piliečių.
„Yra du dalykai, kurie greičiausiai įvyks per ateinančius dvejus metus, dėl kurių visuomenės pasitikėjimas valdžia gali dar labiau sumažėti: Atstovų Rūmų respublikonų dauguma negebės vieningai priimti naujų įstatymų, o jų nesugebėjimą veikti kaip politine alternatyva prezidentui ir demokratams pakeis partizaninės politikos išpuoliai. Žinoma, bus prisidengiama noru „prižiūrėti“ prezidentą. Nuosaikiųjų respublikonų partijos nariai galėtų prisijungti prie nuosaikiųjų demokratų, siekiant priimti reikalingus teisės aktus, taip didinant visuomenės pasitikėjimą vyriausybe. Tačiau tai mažai tikėtina, nes partizaninė politika lems 2024 metais vyksiančius prezidento rinkimus, už kuriuos ambicingi politikai jau pradėjo agituoti“, – pastebi KTU profesorius.
Štai Donaldas Trumpas praėjusiaisiais metais paskelbė apie būsimą savo prezidentinę kampaniją; jis yra vienas didžiausių K. McCarthy rėmėjų. Nors T. Bryeris mano, kad K. McCarthy pergalė Atstovų Rūmuose greičiausiai neturės jokios tiesioginės įtakos prezidento rinkimams, naudą D. Trumpui suteiks valdžioje esantys kraštutinės dešinės respublikonų partijos nariai.
„Šie respublikonai gali tapti D. Trumpo šalininkais, pristatančiais jam palankius teisės aktus, sušaukdami klausymus ir pradėdami tyrimus, kurie gali pakenkti prezidento J. Bideno įvaizdžiui. Toks prezidento pozicijos menkinimas ir trukdymas siekti demokratų bei nepriklausomų politikų tikslų, tikrai atvers D. Trumpui duris rinkėjų akyse tapti prezidento alternatyva. Na, o jei tai bus ne D. Trumpas, paskui save tempiantis skandalingą teismų ir politinį šleifą, radikalieji konservatoriai gali atrasti kitų „vėl didingos JAV“ idėjos šalininkų, pavyzdžiui, Floridos gubernatorių Roną DeSanti“, – sako T. Bryeris.
Pasak jo, toks kandidatas gali būti potencialiai stiprus J. Bideno konkurentas.
Chaotiška naujojo Kongreso pradžia meta šešėlį ir ant K. McCarthy. Gali atrodyti, kad tiek kartų lyderio neišrinkę Atstovų Rūmai nepakankamai juo pasitiki, tad kodėl turėtų juo pasitikėti piliečiai?
„Dauguma JAV piliečių nieko nežino apie Atstovų Rūmų pirmininką K. McCarthy. Iki šiol jis turėjo mažai galios ir jokio autoriteto kuriant JAV politiką. Pirmą kartą piliečiai su juo buvo supažindinti per Rūmų Pirmininko konkursą. Nustebsiu, jei jis išliks iki šios Kongreso sesijos pabaigos 2025 metų sausį“, – teigia T. Bryeris.
Išrinktas K. McCarthy savo pergalės kalboje Atstovų Rūmuose pabrėžė atsvarą J. Bideno politikai. Ar tai reiškia, kad Atstovų Rūmai su respublikonų pirmininku priešakyje neleis demokratų prezidentui patvirtinti šaliai svarbių įstatymų projektų?
„Tikėtina, kad artimiausiu metu prezidentas J. Bidenas nebepatirs naujų svarbių politinių pergalių. Pirmieji dveji jo darbo metai buvo labai sėkmingi – buvo priimti svarbūs įstatymai infrastruktūros, technologijų, ekonominės politikos srityse. Liko nepriimtas tik naujas įstatymas, ginantis balsavimo teises, abortų teises ir pilietines laisves. Turint respublikonų kontroliuojamus rūmus, šis įstatymas greičiausiai į priekį nepasistūmės. Jis galbūt ir bus praleistas Senato bei surinks keletą balsų Atstovų Rūmuose, bet tikriausiai nebus priimtas“, – sako Thomas A. Bryer.
Anot T. Bryerio, vienintelis pasauliui aktualus sprendimas – JAV skolos lubų klausimas. Šiuo metu JAV vyriausybė yra pasiskolinusi daugiau, nei jai leido Kongresas. Kad vyriausybė, jos programos veiktų, o darbuotojams būtų mokama, Kongresas turi balsuoti už skolos lubų padidinimą. Jei tai neįvyks, tai turės pasekmių ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomikai.
„Kelių balsų skirtumas Atstovų Rūmuose gali lemti ekonomikos atsigavimą arba pasaulinę ekonomikos krizę. Šioje itin politizuotoje aplinkoje, pirmininkui ir prezidentui labai svarbu protingai derėtis. Jei pirmininkas sieks kompromiso, nusileis, jis gali netekti darbo. Jei prezidentas sieks kompromiso, jo gali laukti sunkesnis kelias į perrinkimą, jei pasirinks kandidatuoti“, – sako ekspertas.
Prieš pat praėjusių metų Atstovų Rūmų rinkimus K. McCarthy pareiškė, kad respublikonų partija tikriausiai priešinsis didesnei pagalbai Ukrainai jos kare su Rusija dėl to, jog yra svarbesnių vietinių klausimų. Tačiau KTU profesorius mano, kad Atstovų Rūmai gali tik abejoti paramos svarba, tačiau jai kelio neužkirs.
„Yra galimybė, jog Atstovų Rūmai blokuos tolesnes išlaidas Ukrainai remti, tačiau vargu ar tai įvyks, nes nuosaikieji respublikonai ir toliau tvirtai remia Ukrainą bei nepritaria Rusijos agresijai. Rūmai tikriausiai pradės komiteto klausymus ir tyrimus, susijusius su leistinomis išlaidomis, todėl prezidentas turės aiškiai parodyti pinigų, išleistų remiant Ukrainą, vertę“, – sako T. A. Bryeris.
Nors daugumą turintys respublikonai skeptiškai vertina ir NATO, Atstovų Rūmai neturi jokios įtakos JAV vaidmeniui šioje organizacijoje. Todėl baimė, kad JAV mažiau investuos į NATO, yra nepagrįsta.
„Atstovų Rūmai neturi įgaliojimų nutraukti JAV dalyvavimą NATO, tačiau jie turi galią kontroliuoti išlaidas. Labai mažai tikėtina, kad bus stengiamasi kelti grėsmę JAV investicijoms į NATO, tačiau respublikonų lyderiai gali sušaukti klausymus, stengdamiesi demonstruoti savo galias. Vis dėlto, nėra pagrindo tikėtis didelių pokyčių JAV įsitraukimo į NATO ar paramos Ukrainai klausimais, nebent parama Ukrainai būtų naudojama kaip svertas, siekiant iš prezidento išgauti nuolaidas per derybas dėl skolos lubų pakėlimo“, – sako jis.
