Kova dėl valdžios: ar lemiamą klavišą rinkimuose paspaus Lietuvos jaunimas?

Artėjant antram rinkimų į Lietuvos Prezidentus turui, įsibangavo diskusijos apie galimas pergalės strategijas, jei politikai stipriau atlieptų kažkurios iš visuomenės grupių interesus. Viena gausiausių grupių – Lietuvos jaunimas – elektorato orkestre galėtų sugroti lemiamą partiją, jeigu šiemetiniuose rinkimuose dalyvautų aktyviau negu anksčiau. Tačiau ar taip nutiks? Kauno technologijos universiteto (KTU) ekspertai, prognozuodami skirtingus scenarijus, siūlo pažvelgti į statistinius skaičius ir pavyzdžius.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jaunimas nuo 14 iki 29 metų sudaro daugiau kaip pusę milijono gyventojų. „Deja, Lietuvos jaunimas mažiau linkęs ateiti į rinkimus balsuoti apskritai“, – statistines tendencijas komentuoja KTU mokslininkas, politologas Vaidas Morkevičius.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) vyr. mokslo darbuotojo V. Morkevičiaus pastebėjimu, jaunimas tiesiog turi mažesnį polinkį įsitraukti į politiką.

„Ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitose šalyse, – patikslina jis. – Lietuvoje, tiesa, tas dalyvavimas dar mažesnis, nes visų amžiaus grupių lietuviai mažiau įsitraukia į politiką“.

Pasak jo, tyrimai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos jaunimo iki 25 metų įsitraukimas į politiką yra panašiausias į bendraamžių iš Čekijos ir Rusijos. Kiek aktyvesni, tačiau vis tiek vangiai rinkimuose dalyvauja jaunuoliai iš Airijos, Prancūzijos, Vengrijos.

Politiniu aktyvumu Lietuvos jaunąją kartą ženkliai lenkia ir aktyviausiai savo šalių rinkimuose balsuoja jaunimas iš Islandijos, Ispanijos, Belgijos. Pastarojoje šalyje balsavimas yra privalomas. Tarp pirmaujančių pagal aktyvumą balsuojant rinkimuose rikiuojasi Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos jaunoji karta.

Šias įžvalgas V. Morkevičius pateikia, remdamasis  Europos socialinio tyrimo 8-osios bangos duomenimis. Nebalsavusios paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose visuomenės dalį identifikuojantis tyrimas buvo atliktas 2016-2017 metais.

V. Morkevičius atkreipia dėmesį ir į kitą faktą: dalyvavimas 2019 m. Prezidento rinkimuose apskritai buvo didesnis nei 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot jo, šį faktą puikiai iliustruoja kolegos Mažvydo Jastramskio pateikta pastarųjų metų nacionalinių rinkimų statistika.

Ja remiantis, Lietuvos jaunimo iki 25 m. aktyvumas išaugo nuo 38 iki 45 procentų, lyginant 2016 metų Seimo ir 2019 metų Prezidento rinkimus. Tačiau dar didesnis šuolis – nuo 45 iki 54 proc. – pasiektas 35-44 amžiaus gyventojų grupėje. Net 11 proc. išaugo ir 25-34 amžiaus grupės aktyvumas.

„Šiemet Prezidento rinkimuose visos amžiaus grupės buvo aktyvesnės. Tačiau 25-44 m. grupė buvo santykinai aktyvesnė, negu kitos amžiaus grupės. Vis tik jaunimas iki 25 metų, lyginant su kito amžiaus gyventojais, aktyvumo prasme nebuvo itin išskirtinis“, – pastebi politologas.

Favoritas nėra aiškus

Tik po pirmojo turo rezultatų žiniasklaidoje „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė yra komentavusi, kad kandidatę „Ingridą Šimonytę labiau palaiko moterys ir jaunimas, tuo tarpu Gitanas Nausėda turi simpatikų įvairiose grupėse“.

„Realūs 2019 m. Prezidento rinkimų rezultatai nerodo, kad jaunimas labiau palaikė kandidatę Ingridą Šimonytę“, – žiniasklaidoje nuskambėjusiai minčiai oponuoja V. Morkevičius.

Analizuojant rinkėjų aktyvumo ir balsavimo už tris daugiausiai balsų surinkusius kandidatus ryšius apygardose, pasirodė, kad jauniausia rinkėjų grupė (iki 25 m.) buvo labiau linkusi balsuoti už G. Nausėdą, vyresnės grupės (25-44 m.) – už I. Šimonytę (ypač 25-29 m. grupė), o vyriausi rinkėjai (55 m. ir vyresni) santykinai dažniau rinkosi S. Skvernelį (ypač 75 m. ir vyresnių grupė).

„Žinant, kad jaunimas linkęs balsuoti už G. Nausėdą, tai jaunimo atėjimas (ar neatėjimas) į rinkimus gali lemti rezultatus antrame ture“, – prognozuoja politologas. Tačiau jis primena, kad iki šiol jaunimo aktyvumo proveržio rinkimų apylinkėse dar nebuvo sulaukta.

Aktyvumą būtina skatinti

KTU tyrėjai atsisuka į Z kartą ir įžvelgia jaunimo aktyvumo ženklų, kuriuos demonstruoja dabartinių moksleiviai, kurių daugelis – dar nesulaukę pilnametystės ir neturintys teisės balsuoti.

Tokią prielaidą kai kurie KTU SHMMF darbuotojai daro iš praktinės patirties. Universitete jau šeštus metus organizuojamas socialinis, edukacinis projektas „Mokiniai renka“, kurio metu viešuosiuose debatuose dalyvauja ir į ne visada patogius moksleivių klausimus atsako Lietuvos politikai.

Šiemet dar balandžio pradžioje Kaune vykusiuose kandidatų į šalies prezidentus debatuose jaunimui didžiąją dalį moksleivių simpatijų nuskynė I. Šimonytė. Edukacinio projekto „Mokiniai renka“ scenoje pasirodė ir į moksleivių, kurių dauguma dar neturi teisės balsuoti, klausimus taip pat atsakinėjo Arvydas Juozaitis bei Mindaugas Puidokas. Paskutinę minutę debatuose dalyvauti atsisakė G. Nausėda.

„Jei pasižiūrėsime visai moksliškai, moksleiviai gyvena tuo amžiaus tarpsniu, kai jų politinės pažiūros iš esmės formuojasi. Galima pasakyti, kad jie dabar dairosi į savo aplinką, ją vertina, mąsto, formuojasi ir kaip asmenybės, ir kaip piliečiai“, – teigia politologas, KTU SHMMF dekanas Ainius Lašas.

Pasak jo, panašaus pobūdžio iniciatyvos padeda geriau suprasti jaunam žmogui, kas vyksta aplinkui, kokios gali būti vertybės, kokios yra jo paties vertybės, kurias jie nori adaptuoti, kuriuos geriausiai atspindi jų požiūrį į pasaulį.

„Už kelių metų jie jau eis balsuoti ir jiems reiks daryti tuos sprendimus. Šiuo atveju tai savotiška treniruotė galvoje, gali atsisėsti ir pagalvoti pats, beklausydamas kandidatų: „O visgi už ką aš balsuočiau, jei turėčiau balsavimo teisę?“ – svarsto A. Lašas.

Politologas įsitikinęs, kad panašūs projektai – dar vienas būdas įveikti jaunimo pasyvumą ir skatinti jų aktyvumą. „Iš to ateina supratimas, kad vis dėlto žmonės renka, ne kažkokie kiti, ne kažkur toli, bet čia ir dabar mes visi renkame politinius lyderius, kurie ir kurios už mus daro sprendimus. Tas įsitraukimas yra labai svarbus ir be jo mes neturime teisės kritikuoti ar reikšti savo nepasitenkinimą“, – teigia A. Lašas.