Kiekvienų metų pabaiga – tai ne tik Kalėdų karštinė ir atostogų metas, bet ir labai svarbus įvairių planų kitiems metams rengimo laikotarpis, taip pat ir biudžetų formavimo. Aktyvios, o kartais ir agresyvios, diskusijos vyksta planuojant Europos Sąjungos (ES) biudžetą.
Su Lietuvos biudžeto formavimo principais yra susipažinęs beveik kiekvienas, tačiau ką žinome apie ES biudžetą? Ar daug žmonių yra susipažinę su jo struktūra, žino kaip jis surenkamas, koks valstybių narių indėlis didžiausias ir mažiausias, galiausiai, kokias išmokas Lietuva gauna iš ES, lyginant su įnašu į ES biudžetą?
ES biudžeto formavimo principus aiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto docentė, KTU Europos instituto mokslininkė dr. Rasa Daugėlienė.
Dabartinio ES biudžeto struktūra
Prakalbus apie ES biudžetą, paprastai diskusijos sukasi apie įvairią paramą, projektų finansavimą ir nuolatinį nepasitenkinimą, kad vis per daug pinigų sumokama į šį biudžetą ir vis per mažai jų patenka į Lietuvą. Tačiau reikėtų žinoti iš kur surenkamos lėšos į ES biudžetą ir kaip jos paskirstomos. Nuosavi tradiciniai ES biudžeto šaltiniai yra:
[[{„fid”:”5283″,”view_mode”:”default”,”fields”:{„format”:”default”,”field_file_image_alt_text[und][0][value]”:”Rasa Daugėlienė”,”field_file_image_title_text[und][0][value]”:”Rasa Daugėlienė”},”type”:”media”,”attributes”:{„alt”:”Rasa Daugėlienė”,”title”:”Rasa Daugėlienė”,”style”:”height: 183px; width: 250px; border-width: 1px; border-style: solid; margin: 10px; float: right;”,”class”:”media-element file-default”}}]]Šie mokesčiai surenkami valstybėse narėse, per kurias prekės patenka į ES vidaus rinką. Kaip kompensaciją už surinkimo procedūrą, valstybės narės gali pasilikti 25 proc. nuo surinktos sumos. Visa likusi – ES biudžeto pajamos, kurios sudaro apie 28 proc. viso ES biudžeto.
Didžioji dalis lėšų (apie 70 proc.) surenkama iš nuosavų netradicinių išteklių. Tai yra:
Didžiausios ES biudžeto donorės yra Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija. Lietuvos įnašas tesudaro 0,12 proc. nuo viso ES biudžeto, o Vokietijos apie 21 proc.
Labai nedidelę dalį (apie 1 proc.) ES biudžeto sudaro taip vadinamos kitos pajamos. Tai yra ES institucijų darbuotojų pajamų mokesčiai, ne valstybių narių įnašai specialioms Bendrijos programoms (Šveicarijos, Norvegijos įnašai), mokesčiai už ES institucijų suteikiamas paslaugas, spaudinius, baudos už įvairius pažeidimus ir pan.
Diskusijos: D. Britanija buvo paprašyta sugrąžinti 2 mlrd.
Kad ES biudžetas būtų patvirtintas iki gruodžio 31 d., reikia praeiti daug formalumų ir svarstymų, tad jis pradedamas formuoti dar liepos pradžioje. Kiekvienais metais kyla labai daug diskusijų ir ginčų, ypač tarp didžiausių šalių donorių. Diskutuojant dėl 2015 metų biudžeto jų taip pat netrūko.
Didžiosios Britanijos buvo paprašyta į ES biudžetą sugrąžinti 2,1 mlrd. eurų (1,7 mlrd. svarų), traktuojant, kad Didžiosios Britanijos ekonomika lyginant su kitomis valstybėmis narėmis yra aukštesniame lygyje. Europos Komisijos atstovai teigė, kad Didžiosios Britanijos įnašo dydis buvo skaičiuojamas pagal tyrimo „Eurostat“ duomenis, kurie neatitiko tikrovės dėl spartaus šalies ekonomikos atsigavimo. Didžiosios Britanijos vyriausybė teigė, jog Europos Komisijos įmokų dydžių pakeitimas už praėjusius metus yra visiškai nepriimtinas. Buvo teigiama, kad reikalaujama grąžinti 2,1 mlrd. eurų suma pabrangins Didžiosios Britanijos narystę ES 20 proc.
Bus finansuojami tik prioritetiniai projektai
2015 metų ES biudžeto formavimas yra grindžiamas 2014–2020 m. finansine perspektyva, kurioje teigiama, kad ES 2014–2020 m. į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą investuos beveik 1 trilijoną eurų. Tikimasi, kad tai padės sustiprinti ir palaikyti visoje ES prasidėjusį ekonomikos atsigavimą.
Biudžeto lėšomis numatoma remti žemiau skurdo ribos esančius ar darbo ieškančius asmenis, bus kuriamos investavimo galimybės mažosioms įmonėms ir teikiama parama vietos bendruomenėms, ūkininkams, mokslininkams ir studentams. 2014–2020 m. ES biudžeto programoje nustatytais išlaidų projektais siekiama: tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo, konkurencingumo. Todėl iš ES biudžeto lėšos bus skiriamos tik tokiems projektams finansuoti.
Dėl biudžeto dydžio ir jo lėšų paskirstymo spręsti gali trys ES institucijos – Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas. Tačiau būtent Europos Komisija yra atsakinga už išlaidas. ES šalys ir Komisija dalijasi atsakomybe už apytikriai 80 proc. biudžeto.
Mažiau nei 6 proc. skiriama institucijų išlaikymui
2015 m. numatomas 145 599,3 mln. eurų ES biudžetas (2,1 proc, didesnis nei 2014 m.), iš kurio tvariam augimui ir gamtos ištekliams bus skiriama – 40,7 proc., ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai – 33,8 proc., konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti – 12 proc., administravimo išlaidoms – 5,9 proc., Europos vaidmeniui pasaulyje – 5,8 proc., saugumui ir pilietybei – 1,5 proc., specialiosioms priemonėms – 0,4 proc.
Visumoje ES biudžetas nėra labai didelis. Lyginant su visų valstybių narių suminiu BNP, ES biudžetas sudarytų tik 1 proc. Palyginti nedidelis biudžetas, tačiau diskusijų ir naudos sukelia daug. Svarbu paminėti, kad tik 5,8 proc. viso biudžeto skiriama institucijų išlaikymui, likusi 94,2 proc. skiriami Europos įmonėms, studentams, moksleiviams, regionams, miestams, ūkininkams, NVO, atsiliekantiems pasaulio regionams ir panašiai.
Lietuva – viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių
Nuo įstojimo į ES Lietuva kasmet iš jos biudžeto gavo vidutiniškai 3,6 proc. nuo BVP. Tai yra aukščiausias rodiklis iš visų ES valstybių narių. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje išmokos sudarė tik 2,6 proc. nuo BVP. Per 9 metus iki 2012 m. pabaigos Lietuva iš ES gavo 10,9 mlrd. eurų, o įmokėjo 2,4 mlrd. eurų. Lietuvai taip pat pasisekė ir derantis dėl 2014 – 2020 metų išmokų. Vien Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESIF) parama Lietuvai 2014 – 2020 metais turėtų siekti 8,5 mlrd. eurų. Palyginimui keletas skaičių:
Reikia pastebėti, kad Lietuva yra viena geriausiai ES paramą įsisavinančių šalių. Įsisaviname kiek daugiau nei 60 proc. visų skirtų lėšų. 91 proc. projektų yra finansuojamas iš ES biudžeto, o likusi dalis iš kitų šaltinių.
Pagal Lietuvos finansų ministerijos užsakymu atliktą tyrimą, vien dėl iš ES gaunamų struktūrinių fondų paramos Lietuvos BVP per pastaruosius 10 metų augo 1,6 proc. punkto sparčiau. Jeigu ne ES fondai, Lietuvos BVP vidutiniškai 2004 – 2013 m. būtų augęs ne 3,6 proc., o 2 proc. Didesnė dalis, t. y. 57 proc. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojama statyboms ir susijusiems darbams finansuoti. Kitas struktūrinių fondų paramos kanalas pasiekia privačių ir viešųjų paslaugų sektorius. Parama nukreipta į veiklos efektyvumo, konkurencingumo ir produktyvumo didinimą.
Nors lyginant su visu Europos Sąjungos šalių turtu, ES biudžetas ir yra nedidelis, jo svarstymas sukelia daug audringų diskusijų, ir ne veltui, akivaizdu, kad protingas jo paskirstymas atneša daug naudos.
