Kalbos ir technologijų išmanymo balansas – karjeros lankstumo garantas

Svarbiausios | 2019-07-16

Technologijoms įgavus pagreitį, buvo baiminamasi, kad žmonija pamirš kalbą, raštą ar taps nekūrybinga. „Worldometers“ tinklalapyje, kuriame visuomenės veiklą galima „gyvai“ pamatyti skaičiais, skelbiama, jog per 1 sekundę pasaulyje yra išsiunčiama 2,8 milijonai elektroninių laiškų, paskelbiama 8,5 tūkstančių „tweet’ų“, parašoma 1,5 tūkstančių tinklaraščio įrašų, įvyksta 75 tūkstančiai „Google“ paieškų. Tai rodo, kad būtent naudodami technologijas kiekvienas rašome daugiau nei bet kada. Tačiau kartu, būtent dėl technologijų, geram specialistui vien kalbos mokėti nebeužtenka.

„Medijų įtaka ir populiarumas auga kasdien, todėl žmonių, išmanančių naujųjų medijų kalbą, neabejotinai reikia. Vien kalbos mokėjimas yra tik įrankis. Šiais skaitmeninės kultūros-tinklaveikos laikais labai svarbu yra sukurti turinį ir valdyti informacijos srautus. Informacija yra globali, ji mus pasiekia įvairiomis kalbomis, todėl būsimiems specialistams kaip niekada svarbu mokytis lingvistikos ir užsienio kalbos žinių, kas leidžia valdyti turinį įvairiomis kalbomis, atsirinkti tik teisingą, tikrą, nesumeluotą informaciją“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė Vilmantė Liubinienė, Naujųjų medijų kalbos studijų programoje dėstanti medijų kultūrą, vadovaujanti šios programos studentų baigiamiesiems projektams.

Lankstus įgūdžių rinkinys šiuolaikiniam specialistui

Pasak profesorės V. Liubinienės, šiandien lingvistikos studijos yra neatsiejamos nuo naujųjų medijų. Rašytojui, žurnalistui, redaktoriui, rinkodaros specialistui – kiekvienam, kurio darbas susijęs su tekstu, – būtina mokėti kurti kokybišką, aktualų turinį, mokėti išreikšti savo mintis ne vien per tekstą, bet ir per vaizdą, muziką, per įvairius garsus, simbolius bei kitas lingvistines kalbos formas.

V. Liubinienės nuomone, KTU vykdoma Naujųjų medijų kalbos studijų programa yra raktas tapti globaliu piliečiu, gebančiu valdyti informacinius srautus, kokybiškai kurti įvairų turinį: rašyti straipsnius, reklamas, instrukcijas, recenzijas ar net scenarijus, gebėti nepriekaištingai kalbėti angliškai, versti tekstus, komunikuoti. Disciplinos, susijusios su informacinėmis technologijomis, yra akcentuojamos visuose studijų moduliuose. Toks medijų informacinis raštingumas globalaus pasaulio kontekste – nepakeičiamas.

Labai svarbus ir tarpdiscipliniškumas. Programa suteikia studentams šiandien ypač reikalingo tarpkryptinio išsilavinimo galimybę. Nuo trečio kurso galima papildomai rinktis vieną iš šių studijų krypčių: Dizainas, Politika ir saugumas, Skaitmeninis marketingas, Teksto analizė ir vertimas, Valstybės valdymas, Verslo kūrimas ir valdymas, Vizualaus turinio apdorojimo technologijos, Žmonių valdymas organizacijoje. Toks platus žinių laukas suteikia daugiau galimybių ateityje.

Kalbos žinios įgyjamos per praktiką

Mokomųjų dalykų studijavimas vyksta anglų kalba – tai laikoma pranašumu, palyginus su paprastu kalbos mokymusi: „Taip išmokta kalba labai lengvai pritaikoma praktiškai, nes įgyjama ne tik naujų žinių, bet ir įvaldoma terminija“, – sako V. Liubinienė.

Kalbos mokytis padeda ir lektorių, kuriems anglų kalba yra gimtoji, dėstomos paskaitos. Pasak KTU SHMMF dėstytojo Gavin’o Stewart’o iš Škotijos, paskaitose dėmesys skiriamas ne tik studentų įgūdžiams, skirtiems efektyviam bendravimui formuoti, bet ir mokymui juos mąstyti kitaip: „Konkurencija versle yra tikrai didelė, todėl studentai yra mokomi adaptuotis – skirti formalų ir neformalų bendravimą. Naujųjų medijų kalbos programoje studentai išklauso teoriją ir įgyvendina ją per praktiką, kas tikrai padeda jų tolesniame profesiniame gyvenime“.

Akademinį rašymą dėstantis G. Stewart’as tvirtina, jog Naujųjų medijų kalbą gali studijuoti kiekvienas – čia nėra „tobulo kandidato“ arba studento, kuris būtų geresnis už kitą. „Netgi domėjimasis kalbomis nėra būtinas. Šiuolaikinė kalba išgyvena nenumaldomus pokyčius, todėl reikia nuolat mokytis kalbos subtilybių ir jas taikyti esamuoju metu“, – sako vienas mylimiausių programos dėstytojų.

Absolventų kuriamas turinys prisideda prie įmonių sėkmės

Specialistai, išmanantys technologijas ir gebantys jas pritaikyti kokybiškam ir kūrybingam turiniui kurti, yra laukiami darbdavių. Naujųjų medijų kalbos studijų programos absolventams įsidarbinimo galimybės atsiveria viešųjų ryšių, komunikacijos, reklamos, parodų organizavimo, leidybos, turizmo srityse. Galimų darboviečių sąrašas apima sritis nuo televizijos ir radijo iki savo konsultacinio verslo. Tokių plačių kompetencijų specialistai yra laukiami bei vertinami ir viešajame sektoriuje.

„Bendradarbiaujame su įmonėmis visoje Lietuvoje. Studentai atlieka praktiką įvairiose užsienio kapitalo ir Lietuvos įmonėse, tokiose kaip tarptautinė elektronikos gamybos paslaugas teikianti kompanija „Kitron“, prekybos elektronikos prekėmis lyderė Lietuvoje „Topo grupė“, klientų aptarnavimo paslaugų teikėja „Transcom Worldwide“, vienas didžiausių e. pirkimų portalų Baltijos šalyse „Mercell Lithuania“  ir kt. Startuoliai (pvz., „Bitdegree“) taip pat labai vertina mūsų studentų turimas kompetencijas. Neretai po praktikos studentams pasiūloma ir darbo vieta”, – tvirtina prof. Ramunė Kasperavičienė, studentų praktikos vadovė.

Pasak jos, pastaruoju metu viešoje erdvėje tiesiog mirga darbo pasiūlymais būtent tokiems specialistams kaip naujųjų medijų kalbos programos absolventai.

„Gerų įmonių reputacija lengvai sumenksta, jei viešoje erdvėje pasirodo nekokybiška kompanijos reklama, neoriginalus turinys, neįdomūs tekstai, nepatrauklios svetainės ir t. t., – teigia R. Kasperevičienė. – Visgi vis daugiau verslo atstovų supranta, kad kokybiškas turinio pateikimas turi milžiniškos įtakos pasitikėjimo kompanija sukūrimui, taigi, ir jos sėkmei. Naujųjų medijų kalbos absolventai šiuos uždavinius gliaudo kaip riešutus, nes turi ir gilių užsienio kalbų žinių, ir įvairaus pobūdžio rašymo gebėjimų, ir naujausių informacinių technologijų įgūdžių“.

Reikalingi šiuolaikinius įgūdžius turintys darbuotojai

Portalo „Kas vyksta Kaune“ vyriausioji redaktorė, žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė, dalyvavusi šių metų Naujųjų medijų kalbų studentų baigiamųjų darbų gynime, liko maloniai nustebinta supratusi, kad Naujųjų medijų kalbos studijų integruotų programų studentų žinios ir gebėjimai gali būti pritaikyti ir žiniasklaidoje.

„Po gynimų man pačiai, kaip naujienų portalo redaktorei, kilo keletas idėjų, kaip į šią programą galėtų būti integruotos ir tam tikros turinio kūrimo žinios, kurios galėtų būti naudingos dirbant medijų srityje, o taip pat ir žiniasklaidoje, kuri vis labiau tampa integruota ir daugialypė“, – sako ji.

Pasak jos, vis dar daug žiniasklaidos priemonių dirba pagal senuosius XX a. redakcijų principus, pagal kuriuos samdo ir darbuotojus. Tačiau naujųjų laikų medijos jau diktuoja visai kitus poreikius, taip pat ir žymiai daugiafunkciškesnių gebėjimų darbuotojų poreikį. „Man buvo gera proga permąstyti nusistovėjusį tradicinį požiūrį į naujienų portalo komandos formavimą“, – teigia B. Sabaliauskaitė.

Kalbant apie savybes, kuriomis turėtų pasižymėti specialistai, norintys dirbti žiniasklaidos srityje portalo, „Kas vyksta Kaune“ vyriausioji redaktorė pabrėžė tai, kad būtina suvokti, kokia yra XXI a. žiniasklaida, kokie žiniasklaidos veikimo principai, gebėti žvelgti į žiniasklaidą kompleksiškai: „Šiuolaikiniai kanalai yra nebeatsiejami nuo socialinių tinklų, kuriuose dauguma naujųjų laikų žiniasklaidos kanalų yra ir aktyvūs, ir pastebimi, ir, greičiausiai, generuoja tiek dideles auditorijas, tiek ir jų didesnį įsitraukimą nei tiesioginiame vartojime“.

Download Premium WordPress Themes Free
Premium WordPress Themes Download
Download Best WordPress Themes Free Download
Download WordPress Themes Free
udemy course download free
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku