„Aš tikrai ten sugrįšiu“. Taip į klausimą, kokį įspūdį paliko Japonija, atsako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Tarptautinio verslo studijų magistrantas Rolandas Jakaitis. Jis buvo vienas iš 42 Europos šalių studentų, dalyvavusių unikalioje Japonijos vyriausybės finansuojamoje MIRAI jaunimo mainų programoje. Rolandui ši šalis paliko labai stiprų įspūdį, o vertingiausias, anot vaikino, iš ten parsivežtas dalykas – tvarumo vertybė. Ja Rolandas planuoja vadovautis kurdamas ir savo ateitį.
„Man labai patiko japonų požiūris į kultūrą, tradicijas ir tvarumą. Ši šalis turi kelis tūkstančius verslų, veikiančių daugiau nei 100 metų. Pagal šį skaičių Japonija yra pirma pasaulyje. Tai puikiai iliustruoja, kaip japonai puoselėja savo tradicijas, perduoda jas iš kartos į kartą“, – sako Rolandas.
Tarptautinio verslo magistrantūrą šiemet baigęs vaikinas verslo duonos ragavo dar bakalauro studijų metu, kuomet jo komandos idėja – neinvazinis cukraus kiekio kraujyje matuoklis (GlucoCarer projektas) – buvo aukštai įvertinta Silicio slėnyje (JAV) vykstančiame konkurse „Silicon Innovation challenge“. Nepaisant to, R. Jakaitis savęs vadinti verslininku dar neskuba.
„Verslininku savęs tikrai nelaikau. Aš dar tik mokausi, kaip tvariai reikia kurti vertę. Greitai galima pasiekti vieną ar kitą laimėjimą, įvykdyti pardavimą, tačiau tai gali sukelti iliuziją, jog tu jau viską išmanai. O taip toli gražu nėra“, – mintimis dalijasi Rolandas.
Pasak jo, tik praėjus ilgesniam laikotarpiui – dviem, trims ar netgi daugiau metų – pamatoma, ar klientai sugrįžta, ar kuriama vertė sulaukia nuolatinio, o ne vienkartinio susidomėjimo.
„Japonija man atvėrė kur kas platesnį požiūrį į verslo kūrimą. Mano tikslas – išmokti ir suprasti, kaip susikuria ilgalaikiai ir tvarūs dalykai“, – pažymi R. Jakaitis.
Šalutinis japonų darbštumo poveikis
Iki MIRAI programos Rolandas mažai žinojo apie Japoniją, jos kultūrą, žmones. Išankstinė nuomonė, kad tai uždara šalis, ten nuvykus visiškai nepasitvirtino. Vaikino teigimu, japonai yra draugiški, atviri, be galo darbštūs, o jų punktualumas tiesiog pribloškia.
„Mūsų veiklos buvo suplanuotos minučių tikslumu – tai labai maloniai stebino: mes niekur nevėlavome, nei karto nenukrypome nuo dienotvarkės“, – pasakoja jis.
Tiesa, vaikino nuomone, perfekcionistais dažnai vadinami japonai iš lietuvių galėtų pasimokyti kiek paprastesnio požiūrio į gyvenimą.
„Mes į viską žiūrime papraščiau. Japonai – labai darbštūs, punktualūs žmonės. Imdamiesi bet kokios veiklos iš savęs reikalauja maksimaliaus tobulumo. Tačiau toks reiklumas sau verčia juos būti nuolatinėje įtampoje. Gal todėl Japonijoje yra toks didelis savižudybių skaičius“, – svarsto Rolandas.
Sukrečiantis susitikimas su II Pasaulinio karo liudininke
Kartu su kitais programos MIRAI dalyviais, Rolandas turėjo galimybę aplankyti Tokiją, Hirošimą, Miyajima salą, kai kurias ten veikiančias įmones. Dalyvaudami tradicinėje arbatos gėrimo ceremonijoje, origami bei kaligrafijos užsiėmimuose, jie taip pat galėjo iš arti pažinti Japonijos kultūrą, papročius.
„Ko gero, labiausiai šokiruojantį įspūdį paliko susitikimas su moterimi, II Pasaulinio karo metu –1945 m. – išgyvenusią atominės bombos sprogimą Hirošimoje, – įspūdžiais dalijasi Rolandas. – Ji pasakojo, kaip po sprogimo viskas akimirksniu buvo sulyginta su žeme, dalijosi prisiminimais ir jausmais, kurie vyravo tuomet masiškai deginant nuo radiacijos poveikio mirusius artimuosius, vaikus. Klausantis tokių pasakojimų tiesiog šiurpo oda“.
Pasak vaikino, šis susitikimas su tragiškų įvykių liudininke jį labai sukrėtė ir privertė susimąstyti, kokie iš tiesų galingi ir naikinantys yra pačių žmonių kuriami ginklai bei kaip neatsakingai pasaulio lyderiai jais didžiuojasi.
Ateities planuose – Japonija
Japonų kalboje MIRAI reiškia „ateitis“. Taip pavadintos Japonijos užsieno reikalų ministerijos remiamos programos tikslas – suburti skirtingų šalių bei kultūrų žmones ir padėti būsimiems Japonijos lyderiams sukurti stiprius tarptautinius ryšius. Į trumpalaikę jaunimo mainų programą MIRAI kviečiami politikos, ekonomikos, tarptautinių ryšių ir panašių programų studentai iš 150 didžiausių Europos ir centrinės Azijos universitetų.
R.Jakaitis sako, kad ši programa savo tikslą tikrai įgyvendino ir tik laiko klausimas, kada Japonija vėl atsidurs jo kelionių tikslų sąraše.
„Japonija paliko neišdildomą įspūdį ir didelį norą ten vėl sugrįžti. Galbūt vyksiu kaip turistas, o galbūt pavyks užmegzti ir su verslu susijusius kontaktus, pradėti bendradarbiavimą“, – ateities planais dalijasi KTU EVF studentas.
