R. Lekavičienė: apie Kalėdų dovaną sau

Svarbiausios | 2017-12-22

Artėja Kalėdos. Suplukę lakstome po parduotuves ieškodami dovanų. Ir tai yra gerai! Bet pakalbėkime apie Kalėdų dovaną sau. O juk savęs dažniausiai net neprisimename! Bet turbūt nesunkiai tokią dovaną rastumėte, jei tai yra mėgstami skanėstai, geras romanas ar gražus drabužis. Tačiau, kaip dažniausiai būna, vertingiausios dovanos – nematerialios. Siūlau pasidovanoti, tiksliau, išmokti, nesudėtingą psichologinę techniką, kuri palengvintų gyvenimą ne tik jums, bet kartu ir aplinkiniams: išgyvendami diskomfortą mes neretai į dugną tempiame ir artimuosius.

Nebėkime nuo savęs

Skirkite nors trejetą minučių savo gyvenimo revizijai. Ar pildosi jūsų troškimai? Kaip jūs reaguojate į aplinkinių rėkimą, ašaras? Ar su malonumu išeinate į darbą? O grįžtate? Kaip pakeliate melą, manipuliacijas? Ar būnate nervingi, sudirgę? Vargina nemiga? Nerimą kelia sveikata? O gal kankina nuolatinis nerimas? Kaip sureaguotumėte sudužus lėkštei? Gavę Kelių policijos baudą dėl greičio viršijimo? Kas būtų, jei netektumėte draugo? Ar nekyla noras viską mesti ir dingti?

Galima šį sąrašą tęsti iki begalybės, tačiau jau dabar sąžiningai sau atsakęs ne vienas pripažintų, kad psichologinių problemų turi, o psichologinės sveikatos – deja, per mažai. Gyvenimas kasdien kelia naujus reikalavimus ir blogiausia, kad jų tik daugėja. Ir čia yra tik du keliai – toliau garmėti žemyn arba imtis savęs. Pirmasis kelias – įprastas ir aiškus: neretai užtenka tiesiog elgtis taip, kaip esame įpratę, t.y. bėgti nuo problemos, pvz., agresyviai apkaltinti, užpulti kitą arba atsiriboti nuo viso pasaulio, kentėti apsikabinus kompiuterį arba griebtis alkoholio ir pan. Taip, mes nenorime problemiško gyvenimo, todėl bėgame. Bėgame nuo savęs.

Pasiryžimas keistis

Antras, sunkusis, kelias – pakeisti savo automatizuotas, įprastas neproduktyvias reakcijas ir elgesį, kai yra probleminės situacijos. Mainais galite tikėtis gauti daug: gerėjančius tarpusavio santykius, pozityvesnę nuotaiką, slopstantį dirglumą ir nerimą, dažniau sugrįžtantį tikrą gyvenimo džiaugsmą. Bet tai sunkesnis kelias. Patarimus ir taisykles perskaityti lengva, tačiau dažniausiai jos nepadaro įtakos jūsų elgesiui, nes jokia psichologinė technika neveikia savaime. Mums įprasta elgesio, mąstymo maniera yra tiesiog mumyse. Metų metus kartodami šablonines reakcijas mes negalime jų staiga pakeisti, nes jos yra automatizuotos, neretai atsineštos netgi iš vaikystės, ir veikia tarsi savaime, mūsų sąmonei nelabai ir spėjus įsikišti. Nekeičiame savo reakcijų – nekinta ir besikartojančios problemos.

Psichologinių technikų yra daug ir įvairių. Kai kurias įvaldyti galite patys, paskaitę psichologinės literatūros; kai kurioms gali prireikti specialistų pagalbos.

Lyg greitoji pagalba

Tačiau šiandien noriu pasiūlyti paprastą techniką, kuri veikia kaip greitoji pagalba. Ji praverstų tiems, kurie, išgyvenę savo nesėkmes, baimes, nemalonumus, padarytas klaidas, ima vėl ir vėl laukti jų pasikartojant ateityje. Tokie žmonės visada nusivilia iš anksto, dėl visa ko, profilaktiškai, t.y. nuolat gyvena katastrofos nuojautomis. Liūdniausia tai, kad tie niūrūs prisiminimai ir prognozės griauna jų dabartį, jie nebemoka ja mėgautis. Griaunama ir ateitis, kurios dar nėra, o ji jau suprojektuota: bus dar blogiau, niekas nepavyks…

Beje, kai apninka juodos mintys, mums artimi žmonės neretai pataria: negalvok apie tai, išmesk iš galvos. Tokios ir panašios rekomendacijos, be abejo, pagerintų mūsų savijautą, jeigu mūsų smegenys gebėtų greitai ir besąlygiškai tai įvykdyti. Bėda ta, kad patarėjai nepateikia konkrečių receptų, kaip tai padaryti. Taigi psichologinės technikos tikslas – atitraukti dėmesį nuo negatyvių minčių ir sutrikdyti jų eigą, kartu pagerinant savo emocinę būseną. Realizuokite šią techniką taip: pasirinkite kokį nors išorinį objektą ir labai smulkmeniškai jį apibūdinkite. Būtina vengti vertinimų, t.y. mintimis aprašydami objektą įvardykite tik tai, kas objektyviai jam būdinga. Pvz., teisinga: rašomasis stalas, tamsiai rudos spalvos, dešinėje – trys stalčiai su geltono metalo rankenėlėmis, kuriose įrėžti brūkšneliai, ir t.t.  Klaidinga: rašomasis stalas, baisios spalvos, trys stalčiai, kurių niekam nereikia, rankenėlės siaubingai nepatogios, ar galima prie tokio stalo dirbti!? – klaidingame pavyzdyje gausu vertinimų, kurie provokuoja negatyvias emocijas. Tęskite šį pratimą tiek, kiek reikės, vis keisdami objektus ir juos detaliai mintyse apibūdindami.

Viskas atrodo per daug paprasta? Kodėl tai gali veikti? Argumentai tiems, kurie nori suprasti šios technikos teorinį pagrindą. Mūsų sąmonėje dominuoja du pagrindiniai procesai – mąstymas ir suvokimas. Be to, jie stipriai konkuruojantys: kuo daugiau energijos skiriama mąstymui, tuo mažiau – suvokimo procesui. Ir atvirkščiai. Prisiminkite situaciją, kai apie ką nors įtemptai mąstėte, ieškojote sprendimo: susikoncentravęs į savo mintis turbūt nieko nebegirdėjote ir nematėte aplinkui; visą jūsų sąmonę buvo užvaldęs mąstymas. Ir priešingai – stebėdami nuo kalno atsiveriantį nuostabų gamtovaizdį arba panirę į šiltą kvapnią atpalaiduojančią vonią jūs mėgavotės savo pojūčiais: suvokimas buvo svarbiausia! Tad technikos esmė – maksimaliai užpildyti sąmonę suvokimu, tuo proporcingai sumažinant neproduktyvaus mąstymo srautą. Tai, kaip minėta, greitoji pagalba savo emocinei savijautai pagerinti. O apie tai, kaip iš principo keisti neproduktyvų mąstymą produktyviu, – kitą kartą.

Dr. Rosita Lekavičienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku