KTU mokslininkai: mokinių pasiekimų atotrūkis pagal socialinę padėtį egzistuoja, o ką dar apie jį žinome?

Mokslas žiniasklaidai | 2021-05-14

Dr. Rasa Erentaitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, mokslinių tyrimų NO-GAP ir PaNel vadovė

Diskusijose apie šalies bendrojo ugdymo kokybę ir socialinį teisingumą švietime pripažįstama, kad nepriteklius patiriantys mokiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, dažniausiai pasižymi gerokai prastesniais akademiniais pasiekimais nei palankesnėmis sąlygomis augantys bendraamžiai.

Rasa Erentaite_KTU
Rasa Erentaitė

Vis dėlto neretai šiuo pastebėjimu ir apsiribojama, neįvardijant, kas slypi po šiuo reiškiniu, kokie veiksniai prisideda prie tokio mokinių pasiekimų atotrūkio. Neretai nuskamba ir mintis, kad galbūt nereikėtų šio reiškinio sieti su švietimo sritimi, nes socialinė nelygybė yra daug platesnė visuomenės problema, kurios švietimo politikos priemonėmis neišspręsi.

Tačiau prieš siūlant ar kritikuojant sprendimus, bene labiausiai trūksta gilesnės mokinių pasiekimų atotrūkio problemos analizės, sistemingų švietimo duomenimis grįstų įžvalgų. Kauno technologijos universitete (KTU) susibūrusios tarpdisciplininės grupės tyrėjai pateikia kai kurias įžvalgas iš nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenų analizės. Tyrėjai taip pat aptaria, ko reikėtų, kad duomenimis grįstų įžvalgų aptariamu klausimu atsirastų daugiau.

Kiek pasiekimų skirtumų paaiškina mokinių socialinė-ekonominė-kultūrinė aplinka?

Norėdami atsakyti į klausimą, kiek socialinė-ekonominė-kultūrinė (SEK) aplinka reikšminga aiškinant mokinių pasiekimų skirtumus, turime atsižvelgti į tai, kad beveik visi mokiniai mokosi ne individualiai, o klasėse ir mokyklose.

Tad pagal pasiekimus skiriasi ne tik mokiniai, bet ir klasės, mokyklos. Skirtingais duomenimis, Lietuvoje maždaug nuo 15 iki 30 proc. mokinių pasiekimų priklauso nuo to, kokią mokyklą jie lanko. Kodėl šis procentas skirtinguose duomenyse skiriasi? Jis priklauso nuo įvairių tyrimo aspektų, pavyzdžiui, kaip konkrečiame tyrime ar duomenų rinkinyje apibrėžiami ir matuojami akademiniai pasiekimai ir mokinių aplinka.

Remiantis atvirais nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, 2014 m. 15 proc. aštuntokų matematikos ir 17 proc. skaitymo pasiekimų priklausė nuo to, kokią mokyklą jie lankė (1 grafiko viršutinė diagrama), o tai yra reikšminga pasiekimų skirtumų dalis, nors ir mažesnė nei atsispindi kai kurių kitų tyrimų duomenyse.

1 grafikas. Matematikos ir skaitymo pasiekimų skirtumai ir jų sąsajos su vidutiniu mokyklos ir individualiu mokinių SEK. 2014 m. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 8 kl., N = 1669. NO-GAP projekto tyrėjų atlikta analizė
1 grafikas. Matematikos ir skaitymo pasiekimų skirtumai ir jų sąsajos su vidutiniu mokyklos ir individualiu mokinių SEK. 2014 m. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 8 kl., N = 1669. NO-GAP projekto tyrėjų atlikta analizė

Ko gero dar svarbiau, kad beveik visus 2014 m. duomenyse stebimus pasiekimų skirtumus tarp mokyklų galima sieti su mokyklos mokinių SEK aplinkos skirtumais (1 grafiko apatinė kairė diagrama).

Kitaip tariant, žemesniais mokinių pasiekimais pasižyminčios mokyklos kartu yra ir tos, kuriose susitelkę mokiniai su ribotais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais resursais namuose.

Žvelgiant į individualius mokinių pasiekimų skirtumus, t.y. tuos, kurie pasireiškia kontroliuojant skirtumus tarp mokyklų, matome, kad tik nedidelę jų dalį 2014 m. paaiškino SEK aplinkos skirtumai (1 grafiko apatinė dešinė diagrama).

Taigi jei pasiekimų skirtumų tarp mokyklų nebūtų, mokinių pasiekimai vistiek skirtųsi, tačiau SEK aplinka tuomet paaiškintų labai mažą šių skirtumų dalį. Kitaip tariant, SEK aplinka yra ypatingai svarbi aiškinant ne individualius pasiekimų skirtumus tarp mokinių, o būtent pasiekimų skirtumus tarp mokyklų. Kažin, ar tokiu atveju galime laikytis pozicijos, kad pasiekimų atotrūkis pagal SEK nėra švietimo srities ir mokyklų rūpestis.

Dažnai mokinių pasiekimų atotrūkis matomas vien kaip kaimo-miesto atskirtis. Vis dėlto, šalia miesto-kaimo mokyklų mokinių pasiekimų atotrūkio, dideli mokinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų stebimi būtent miestuose.

Pavyzdžiui, 2014 m. duomenimis, 15 proc. matematikos pasiekimų skirtumų tarp miesto ir tik 2 proc. tarp kaimo 8 klasės mokinių sietini su tuo, kad mokiniai lankė skirtingas mokyklas (2 grafikas). Skirtumus tarp miesto mokyklų didžiąja dalimi paaiškina netolygus skirtingos SEK padėties mokinių susitelkimas.

2 grafikas. Mokinių ir mokyklų matematikos pasiekimų skirtumai miesto ir kaimo mokyklose. 2014 m. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 8 kl., N = 1669. NO-GAP projekto tyrėjų atlikta analizė
2 grafikas. Mokinių ir mokyklų matematikos pasiekimų skirtumai miesto ir kaimo mokyklose. 2014 m. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 8 kl., N = 1669. NO-GAP projekto tyrėjų atlikta analizė

Svarbu pastebėti ir tai, kad ne visose mokyklose mokinių SEK aplinka turi reikšmę mokymosi pasiekimams.

Iš 3 grafiko matome, kad kai SEK aplinka yra palankesnė, aukštesni ir matematikos pasiekimai (juoda ryški tiesė apibūdina ryšį tarp SEK ir pasiekimų populiacijoje). Kartu matome, kad šis ryšys gali labai skirtis priklausomai nuo mokyklų – plonos spalvotos tiesės rodo, koks yra ryšys tarp SEK ir pasiekimų skirtingose mokyklose. Yra tokių mokyklų, kuriose skirtingos SEK aplinkos mokinių pasiekimai yra labai panašūs (3 grafiko apatinės diagramos).

3 grafikas. Mokinių matematikos pasiekimų ir SEK aplinkos ryšys skirtingose mokyklose. 2014 m. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 8 kl., Matematika, 20 didžiausių imties mokyklų duomenys. Mokinio SEK skalėje 0 žymi mažiausiai, o 1 – labiausiai palankią SEK aplinką. NO-GAP projekto tyrėjų atlikta analizė
3 grafikas. Mokinių matematikos pasiekimų ir SEK aplinkos ryšys skirtingose mokyklose. 2014 m. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, 8 kl., Matematika, 20 didžiausių imties mokyklų duomenys. Mokinio SEK skalėje 0 žymi mažiausiai, o 1 – labiausiai palankią SEK aplinką. NO-GAP projekto tyrėjų atlikta analizė

Kyla klausimas, kuo ypatingos tos mokyklos, kuriose nėra pasiekimų atotrūkio pagal mokinių SEK aplinką? Šiam ir daug kitų svarbių klausimų atsakyti nepakanka esamų atvirų duomenų.

Duomenų problemos: „Neegzistuojantys” populiaciniai pasiekimų duomenys

Didele dalimi gilesnį mokinių pasiekimų atotrūkio supratimą stabdo tinkamų tokiai analizei duomenų trūkumas. Tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimai, tokie kaip EBPO PISA ar IEA TIMSS, teikia vertingos informacijos ir įžvalgų tarptautiniame kontekste, gerai atspindi Lietuvos situaciją lyginant su kitomis šalimis, bet dėl įvairių tyrimo niuansų nėra pritaikyti vietinio lygmens konteksto analizei.

Tokiai analizei žymiai geriau tiktų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) duomenys (vadinamieji standartizuoti testai). Šiuos duomenis, renkamus nuo 2012 m., galima laikyti bene išsamiausiais iki šiol sukauptais duomenimis apie Lietuvos mokinių akademinius pasiekimus bei įvairius konteksto veiksnius, tokius kaip mokinių SEK aplinka, mokymuisi svarbūs mokinių motyvacijos, nuostatų  ir elgesio ypatumai, klasės aplinka, mokyklos charakteristikos.

Unikalu tai, kad NMPP duomenys yra populiaciniai – juos renkant dalyvauja beveik visi atitinkamų metų 4, 6 ir 8 klasių mokiniai. Tokie duomenys leidžia patikimai analizuoti situaciją ne tik šalies mastu, bet ir atskirų mokyklų ar savivaldybių lygiu.

Deja, NMPP duomenų gilesnė analizė ir naudojimas Lietuvos švietimo problemų supratimui ir sprendimui iki šiol labai ribotas.

Tarpdisciplininės tyrėjų grupės vardu dar pernai spalio mėnesį kreipėmės į Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) prašydami suteikti prieigą prie anonimizuotų NMPP duomenų (t.y., duomenų, kur nebūtų galima identifikuoti nei konkrečių mokinių, nei konkrečių mokyklų ar savivaldybių).

Į šį prašymą iki šiol gavome du atsakymus, kurių viename NŠA teigė tokių duomenų neturinti, o kitame pasiūlė perduoti dalį „plikų” mokinių akademinių pasiekimų įverčių, be jokios kontekstą atspindinčios informacijos.

Bet kam susidūrusiam su akademinių pasiekimų analize yra aišku, kad iš “plikų” pasiekimų duomenų galima būtų daryti nebent „reitingus”, bet analizės, leidžiančios paaiškinti, kokie veiksniai susiję su mokinių pasiekimais ar pasiekimų atotrūkiu, niekaip neįmanoma atlikti.

Į tyrėjų užklausas pateikiami NŠA atsakymai rodo duomenų valdymo ir analitikos kompetencijų stoką, o taip pat menką interesą bendradarbiauti su mokslininkais, švietimo duomenis analizuojančiais ne tiesioginių užsakymų, o mokslinės analizės tikslais.

Švietimo problemų supratimui mokinių pasiekimų duomenys gali būti labai vertingi tik naudojami ir analizuojami, o ne metai po metų kaupiami ir sendinami institucijų serveriuose.

Norint turėti gilesnių duomenimis grįstų įžvalgų apie Lietuvos mokinių pasiekimus ir jų netolygumus, juos sąlygojančius veiksnius, svarbu įsivertinti, kokius duomenis valstybė turi, pagal kokias nuostatas prie jų suteikiama prieiga, kokį vaidmenį jų analizėje gali užimti mokslininkai, ir kokiais tikslais juos verta naudoti.

Ne mažiau svarbus ir duomenų naudojimo viešumas ir skaidrumas, o taip pat atliktų analizių atvira prieiga, kai analizės pagrįstumą, tinkamumą, tikslumą gali patikrinti bet kuris tyrėjas, turintis kvalifikaciją dirbti su atitinkamais duomenimis.

Tai yra vienas esminių šiuolaikinių viešųjų duomenų naudojimo principų. Jei jo nepripažinsime, nauda iš beveik dešimtmetį kauptų ir brangiai kainavusių bei toliau kaupiamų mokinių pasiekimų duomenų bus menka. Tuo pačiu diskusijos apie mokinių pasiekimų atotrūkį ir toliau baigsis įvardijimu, kad tokia problema egzistuoja.

Straipsnis parengtas vykdant projektą “Akademinių pasiekimų netolygumai į asmenį ir į kintamąjį orientuotu požiūriu: Mokymosi analitikos įrankio NO-GAP prototipas”, bendrai finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0059) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku