Prieššventinis laikotarpis, laukiant didžiųjų metų švenčių, daugeliui žmonių ne tik džiaugsmingas, bet ir dažnai įtemptas ar net keliantis stresą: rūpinamės dovanomis artimiesiems, tvarkomės ir puošiame namus, baigiantis metams norime užbaigti likusius darbus. Jau antrus metus šias žiemos šventes varžo ir pasaulinė pandemija. Tačiau KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė, psichologė Rosita Lekavičienė sako, kad už savo šventinę nuotaiką pirmiausia esame atsakingi patys.
„Viskas priklauso nuo kiekvieno mūsų vidinių nuostatų. Nuovargis ir suirzimas bus garantuoti, jei galvoje suksis tik daugybė pareigų – „reikia padaryti“, „reikia nupirkti“, „reikia pakviesti“, „reikia neužmiršti“ – tuomet šventinis laikotarpis taps nesibaigiančiu stresu“, – teigia R. Lekavičienė.
Profesorė pastebi, kad kai kuriems netgi eglutės puošimas virsta galvos skausmą ir nerimą keliančiu darbu, kai bijoma kam nors neįtikti ar papuošti „ne taip“.
„Norime gražiausios eglutės, dovanomis irgi nenorime atsilikti nuo kitų. Gaila, kad lyginimo ir vertinimo esame mokomi nuo mažų dienų: ieškodami geriausio ir blogiausio neišmokstame džiaugtis įvairove ir skirtumais“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė.
Prie šventinės įtampos prisideda itin anksti prasidedantis Kalėdų laukimas. Dauguma kalėdinio sezono pradžią tapatina pirmiausia su prekybos centruose dar lapkričio pradžioje atsirandančiomis dekoracijomis, vėliau – su miestų centruose įžiebiamomis eglutėmis.
„Kai kurie verslai Kalėdų marketingą tikrai pradeda per anksti, bet, kita vertus – daliai žmonių miestuose įžiebtos puošnios Kalėdų eglės ir masiškai skambanti kalėdinė muzika atneša šventinę nuotaiką ir pozityvias emocijas“, – teigia KTU SHMMF doktorantė, lektorė Augustė Nalivaikė.
Vis tik Kalėdos tampa tam tikru vartotojiškumo simboliu, kai žmonės įsisuka į švenčių laukimo bumą, užtvindo gatves automobiliais važiuodami į prekybos centrus ir „šluodami“ parduotuvių lentynas.
„Tačiau, manau, kad žmonės tikrai nepamiršo Kalėdų esmės, nors taip kartais ir gali pasirodyti. Vartojame daugiau, nes galime daugiau vartoti ir yra ką vartoti“, – pažymi A. Nalivaikė.
Tačiau KTU SHMMF lektorės nuomone, šiuolaikinės Kalėdos – vis dar šeimos, artimųjų, rūpinimosi kitais šventė, kai vaikai, tėvai, seneliai ir kiti giminaičiai susirenka kartu, sėda prie bendro stalo ir džiaugiasi buvimu kartu.
„Kalėdų esmė bėgant metams nesikeičia, nepaisant šurmulio prekybos centruose ir nuolatinio skubėjimo. Kalėdos – tradicinė ir lietuviams itin svarbi šventė, tad natūralu, kai jai taip rimtai ruošiamasi“, – teigia A. Nalivaikė.
R. Lekavičienės teigimu, streso renkant dovanas galima išvengti, jei jomis pasirūpinama dar gerokai prieš Kalėdas. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie kalėdines dovanas artimiesiems atsakingai ir kruopščiai renka bei perka visus metus.
„Psichologų nuomone, tai gali būti susiję ne tik su tuo, kad žmogus ypatingai dėmesingas kitiems – taip gali būti elgiamasi ir tam, kad patiktume sau: dovanodami gerai parinktą dovaną mes tarsi padidiname savo savivertę“, – sako KTU SHMMF profesorė.
Visgi kur kas dažnesnis kitoks pirkėjo paveikslas – kai dovanos perkamos paskutinėmis prieššventinėmis valandomis.
„Tokiu metu skubėjimas kažką nupirkti kelia nemenką stresą, nes tada neretai jau turime ir daugybę kitų rūpesčių: norime ruošti šventinį stalą, pabaigti susikaupusius darbus. Gerai, jeigu skubėdami aiškiai įsivaizduojame, ko ieškome, tačiau neretai skubėjimas baigiasi vidiniu nepasitenkinimu ir pasąmoninga baime, kad mūsų dovana gali ir nepatikti“, – tikina R. Lekavičienė.
Pašnekovių teigimu, perkant dovaną reikėtų atsižvelgti į asmenį, kuriam ji bus skirta. Nereta klaida, kad renkant dovanas artimiesiems, žmonės galvoja apie tai, kas jiems patiems labai patinka, tačiau neturi nieko bendra su asmeniu, kuriam ji skirta.
„Nors dovanas išrinkti dažnai nėra lengva, tačiau patarčiau visus metus įsiklausyti į artimuosius, užsirašyti, kas jiems patinka, kokia veikla žavi. Prieš šventes toks sąrašas gali padėti išrinkti tinkamiausias dovanas“, – sako A. Nalivaikė.
Stresas šventiniu laikotarpiu, A. Nalivaikės nuomone, labiausiai susijęs su žmonių noriu kuo geriau pasirūpinti kitais, nupirkti geriausias dovanas, suteikti kitiems laimės ir džiaugsmo.
„Tokiu būdu kiekvienas prisikuriame daug pareigų, – įsitikinusi A. Nalivaikė. – Reikėtų nekelti sau ir savo aplinkai tokių didelių reikalavimų, o tiesiog pasidžiaugti buvimu kartu, net jeigu kažkas ir nepavyksta tobulai“.
Visgi jeigu jaučiate, kad artėjančios šventės nekelia džiugaus virpulio, R. Lekavičienė pataria paklausti savęs, ko norima iš tikrųjų – galbūt verta pasirinkti visai kitokį švenčių scenarijų?
„Scenarijų gali būti įvairiausių. Kitokią eglutę turėsime papuošę ją netradiciškai – pakabindami tik valgomus žaisliukus – blizgius saldainius, namie keptus sausainius, įvairiausius vaisius ir net skanias daržoves. Arba galima papuošti eglę kortelėmis, ant kurių – įvairiausios įkvepiančios sentencijos, aforizmai, skatinantys kitaip pasižiūrėti į gyvenimą, kurie ramina ar guodžia“, – tikina psichologė R. Lekavičienė.
Profesorė pataria nebijoti išeiti iš varginančio užburto rato ir savęs drąsiai paklausti: kokių švenčių norėčiau aš ir kaip tai galėčiau pakeisti?
„Galiausiai nebūtina pirkti dovanas visiems, užtenka mielos smulkmenos ar atviruko. Švenčių proga atviruku ar žinute galime pasveikinti ir tuos, su kuriais bendraujame ypač retai. Sveikindami parodysime, kad jie mums yra brangūs ir svarbūs, o kartu priminsime jiems apie save, apie ankstesnes malonias bendravimo patirtis“, – teigia R. Lekavičienė.
