Netekome žmogaus, kurio niekada negalėjome įsivaizduoti mirusio. Profesorė Liuda Šiaučiukėnienė labai mylėjo gyvenimą ir žmones, buvo atsidavusi mokslininkė ir dėstytoja, šiuolaikinės edukologijos mokslinės mokyklos Kauno technologijos universitete pagrindų kūrėja. Jos užauginti mokslininkai Profesorę vadino Moksline Mama. Šių mokslininkų mokiniai – Moksline Močiute.
Profesorė nuėjo ilgą gyvenimo kelią. Kokiai reikėjo būti talentingai, kad tuoj po karo baigtų mokyklą aukso medaliu… Kokiai reikėjo būti organizuotai ir pasiryžusiai, kad išgyvenant pokario nepriteklius, derinant darbą, šeimą ir neakivaizdines studijas Vilniaus valstybiniame pedagogikos institute, jį baigtų su pagyrimu… Tuometinė jaunoji mokytoja pasinėrė į mokyklos darbą, netrukus įstojo į Vilniaus universiteto neakivaizdinę aspirantūrą, apgynė pedagogikos kandidatinę disertaciją. Buvo pakviesta dirbti į aukštąją mokyklą – tuometinį Kauno politechnikos institutą. Studentams ir dėstytojams paskyrė visą savo darbo gyvenimą: studentus mokė kaip mokytis, o dėstytojus – kaip dėstyti… KPI katedros vedėja, docentė, Kauno technologijos universitete – habilituota daktarė, profesorė. Moksliniuose tyrimuose Profesorė liko ištikima šiuolaikinei didaktikai, ypač – mokymo proceso individualizavimui ir diferencijavimui, siekiant mokinių ir studentų mokymosi sėkmės.
Ir dabar Lietuvos dėstytojų vyresnioji karta prisimena Profesorės organizuotas Aukštosios mokyklos pedagogikos, didaktikos konferencijas. Kokie suprantami, paprasti, bet neprasti yra Profesorės parašyti moksliniai tekstai – monografijos, kitos knygos, moksliniai straipsniai. O visų šių publikacijų yra arti šimto…
Toks yra Mokslininko fenomenas: jis gali kalbėti savo knygose kitiems net tada, kai jo jau nebėra. Tačiau net iškiliausios mokslinės mintys neatstos gyvo žmogaus…
Profesorė buvo savo šeimos ašis, mylinti mama ir žmona. Bendradarbiams, doktorantams, magistrantams – optimizmo, nesavanaudiškumo, nesmulkmeniškumo, geranoriškumo žmogui pavyzdys. Visada pasirengusi padėti Ji buvo tarsi idėjų bankas siekiantiems aukštesnio lygio žinojimo ar gebėjimų, paguoda ir padrąsinimas ištikus nesėkmei, mobilizuojanti jėga pasiklydusiems tyrinėjimų labirintuose. Profesorė savo ugdytiniams perteikė tyrinėtojo aistrą ir įžvalgą, lėmė daugelio jaunų žmonių mokslinio gyvenimo kelią. Ji turėjo kai ką retesnio, tobulesnio, nepaprastesnio už talentą – tai gebėjimą pripažinti kitų talentą. Pedagoginė išmintis, meilė, pagarba ir dėmesys žmonėms – Profesorės talento būti Mokytoja, Mokslininke, Asmenybe esmė. Tokio žmogaus atminimas – amžinai gyvas.
KTU Edukologijos mokslinė grupė
