Mokslininko tyrimai skatina platesnę diskusiją apie tai, kokių kompetencijų reikės ateities mokytojams, kaip ugdyti mokinių gebėjimą mąstyti apie ateitį ir kokį vaidmenį šiame procese gali atlikti gamtamokslinis ugdymas, tvarumo principai bei naujosios technologijos.
Ateities mąstymas – nauja šiuolaikinio ugdymo kryptis
Prof. dr. Antti Laherto – tarptautinę patirtį sukaupęs edukologijos mokslininkas, dirbantis Helsinkio universitete ir Kauno technologijos universitete. KTU jis eina profesoriaus ir edukacinių tyrimų proveržio projekto „Dirbtinis intelektas įtraukiam vyresniųjų klasių mokinių ugdymui(si)“ (AI4IE) vyriausiojo tyrėjo pareigas.
Jo mokslinių interesų sritys apima gamtamokslinį ir technologinį ugdymą, ateities mąstymą, tvarumo švietimą, mokinių įgalinimą bei mokytojų profesinį savarankiškumą. Helsinkio universitete mokslininkas vadovauja tyrimų grupei „Futures Thinking in Science, Sustainability and Teacher Education“ (FUSE), nagrinėjančiai ateities mąstymo integravimo į gamtamokslinį ugdymą ir mokytojų rengimą galimybes.
Profesorius taip pat dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, tarp jų – FEDORA, TEFF ir FEDORAS Academy projektuose. Šiose iniciatyvose tyrinėjama, kaip gamtamokslinis ir STEAM ugdymas gali padėti mokiniams geriau suprasti globalius pokyčius, įsivaizduoti alternatyvius ateities scenarijus ir suvokti savo vaidmenį juos formuojant.
Mokslininko įsitraukimas į KTU vykdomus tyrimus stiprina universiteto tarptautinį bendradarbiavimą ir sudaro galimybes plėtoti tarpdalykinius edukologijos tyrimus, jungiančius ugdymo mokslus, technologijas, tvarumą ir pedagogų rengimą.
Ar mokiniai gali tapti savo ateities kūrėjais?
Šiandienos mokiniai auga pasaulyje, kuriame technologiniai, aplinkosaugos ir socialiniai pokyčiai vyksta itin sparčiai. Todėl vienas svarbiausių švietimo uždavinių – padėti jiems ne tik prisitaikyti prie šių pokyčių, bet ir suprasti, kad ateitis nėra iš anksto nulemta, o jų sprendimai ir veiksmai gali turėti reikšmingą poveikį.
Ateities mąstymas (angl. futures thinking) apibrėžiamas kaip gebėjimas tyrinėti skirtingus galimus ateities scenarijus, kritiškai vertinti juos grindžiančias prielaidas, numatyti sprendimų pasekmes ir įsivaizduoti pageidaujamus pokyčius.
Prof. dr. Antti Laherto tyrimuose ypatingas dėmesys skiriamas šių kompetencijų integravimui į gamtamokslinį ugdymą. Gamtos mokslų pamokos gali tapti erdve, kurioje mokiniai ne tik tyrinėja mokslinius reiškinius, bet ir svarsto, kaip mokslo bei technologijų pažanga gali pakeisti visuomenę, aplinką ir kasdienį gyvenimą.
Šį procesą gali padėti įgyvendinti tokie ugdymo metodai kaip ateities scenarijų kūrimas, sisteminis mąstymas, problemų sprendimas ir tarpdalykinis mokymasis. Jie skatina mokinius neapsiriboti esamų problemų analize, bet ieškoti galimų sprendimų, vertinti ilgalaikes jų pasekmes ir suvokti savo atsakomybę už ateities pokyčius.
„Švietimas neturėtų apsiriboti mokinių rengimu prisitaikyti prie ateities, kurios dar negalime numatyti. Turime padėti jiems suprasti, kad galimos skirtingos ateitys ir kad jie patys gali prisidėti prie jų kūrimo. Gamtamokslinis ugdymas ir mokytojų rengimas šiame procese atlieka svarbų vaidmenį“, – teigia prof. dr. Antti Laherto.
Toks požiūris keičia ir mokytojo vaidmenį. Mokytojas tampa ne tik žinių perteikėju, bet ir kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei atsakingo veikimo skatintoju. Todėl ateities mąstymo kompetencijų ugdymas aktualus ne tik mokiniams, bet ir būsimiems bei jau dirbantiems mokytojams.
Dirbtinis intelektas ir įtraukusis ugdymas – naujos galimybės ateities mokyklai
Diskusijos apie švietimo ateitį glaudžiai susijusios su dirbtinio intelekto plėtra. Technologijos keičia ne tik mokymosi priemones, bet ir patį ugdymo supratimą. Todėl vis svarbiau tyrinėti, kaip šias technologijas atsakingai vertinti ir taikyti ugdymo procese.
Šie iššūkiai nagrinėjami KTU vykdomame edukacinių tyrimų proveržio projekte „Dirbtinis intelektas įtraukiam vyresniųjų klasių mokinių ugdymui(si)“ (AI4IE), kuriame prof. dr. Antti Laherto dirba vyriausiuoju tyrėju.
Projektu siekiama ištirti dirbtinio intelekto galimybes įtraukiajame ugdyme, analizuojant esamus ir į ateitį orientuotus scenarijus iš mokytojų perspektyvos.
Mokslininkai siekia nustatyti dirbtinio intelekto sprendimų integravimo į vyresniųjų klasių mokinių ugdymą galimybes ir iššūkius bei išsiaiškinti, kaip šios technologijos galėtų prisidėti prie individualizuotų, prieinamų ir skirtingus mokinių poreikius atliepiančių mokymosi aplinkų kūrimo.
Vienas iš numatomų projekto rezultatų – dirbtiniu intelektu grįsto pokalbių roboto, skirto įtraukiajam ugdymui, sukūrimas ir empirinis išbandymas realioje ugdymo aplinkoje. Projekte taip pat numatyta rengti metodinę medžiagą, organizuoti mokytojų mokymus, parengti gaires švietimo lyderiams ir rekomendacijas švietimo politikos formuotojams.
Nors prof. dr. Antti Laherto forume pristatyta ateities mąstymo perspektyva apima gerokai platesnius klausimus nei vien dirbtinio intelekto taikymas, abi tyrimų kryptis jungia esminis klausimas: kaip kurti švietimo sistemą, kuri ne tik reaguotų į technologinius pokyčius, bet ir įgalintų mokytojus bei mokinius atsakingai formuoti ateities ugdymo praktikas?
Ateities mąstymo perspektyva gali būti ypač vertinga vertinant ilgalaikį dirbtinio intelekto poveikį švietimui, besikeičiančiai mokytojo profesijai ir įtraukiojo mokymosi galimybėms.
Nuo edukologijos tyrimų – prie praktinių sprendimų mokytojams
Vienas svarbiausių šiuolaikinių edukologijos tyrimų tikslų – užtikrinti, kad akademinės žinios pasiektų mokyklas ir būtų pritaikomos kasdienėje ugdymo praktikoje.
Bendradarbiavimas su mokytojais ir mokyklomis užima svarbią vietą prof. dr. Antti Laherto mokslinėje veikloje. Jo vadovaujama FUSE tyrimų grupė kuria ateities mąstymu grįstus ugdymo metodus, siekdama juos tobulinti bendradarbiaujant su švietimo praktikais.
Ši patirtis aktuali ir KTU vykdomam AI4IE projektui, kuriuo siekiama ne tik ištirti dirbtinio intelekto galimybes, bet ir sukurti praktinius sprendimus, kuriuos mokytojai galėtų taikyti savo darbe.
Tikimasi, kad tyrimų rezultatai padės pedagogams geriau suprasti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, kritiškai vertinti technologinius sprendimus ir pasirinkti tinkamus ugdymo metodus, atliepiančius skirtingus mokinių mokymosi poreikius.
„Švietimo ateičiai reikia mokytojų, kurie ne tik gebėtų naudotis naujosiomis technologijomis, bet ir kritiškai vertintų jų poveikį mokymuisi bei visuomenei. Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas leidžia šiuos klausimus nagrinėti iš skirtingų perspektyvų ir kurti sprendimus, padedančius mokykloms tapti įtraukesnėms, tvaresnėms ir geriau pasirengusioms ateities iššūkiams“, – teigia prof. dr. Antti Laherto.
Tarptautinių mokslininkų įsitraukimas į KTU projektus stiprina galimybes keistis pažangiomis tyrimų metodikomis, plėtoti bendras mokslines iniciatyvas ir kurti naujas edukologijos mokslo bei praktikos bendradarbiavimo formas.
Tarptautiniai edukologijos tyrimai – naujos galimybės konsoliduotam Pedagogų rengimo centrui
KTU vykdomi edukologijos tyrimai ir tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas prisideda prie platesnio tikslo – stiprinti moksliniais tyrimais grįstą pedagogų rengimą ir profesinių kompetencijų tobulinimą Lietuvoje.
Ši kryptis ypač aktuali konsoliduotam Pedagogų rengimo centrui, vienijančiam Kauno technologijos universitetą (KTU), Mykolo Romerio universitetą (MRU), Lietuvos sporto universitetą (LSU) ir Vilniaus kolegiją (VIKO).
Centras telkia partnerių mokslines, akademines ir praktines kompetencijas, siekdamas plėtoti šiuolaikišką pedagogų rengimo ir profesinio tobulėjimo sistemą, kurioje naujausi mokslinių tyrimų rezultatai būtų pritaikomi kuriant praktinius ugdymo sprendimus.
KTU vykdomas AI4IE projektas yra vienas iš pavyzdžių, kaip tarptautiniai edukologijos tyrimai gali prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Dirbtinio intelekto, įtraukiojo ugdymo ir mokymosi ateities tyrimai aktualūs ne tik mokslininkams, bet ir pedagogų rengėjams, praktikuojantiems mokytojams, mokyklų vadovams bei švietimo politikos formuotojams.
Tokios iniciatyvos sudaro galimybes centro partneriams integruoti naujausias mokslines įžvalgas į pedagogų rengimo programas, stiprinti mokytojų skaitmenines ir ateities mąstymo kompetencijas bei kurti inovatyvius ugdymo metodus, atliepiančius skirtingus mokinių poreikius.
KTU „iSTEAM“ Pedagogikos centras, būdamas konsoliduoto Pedagogų rengimo centro dalimi, siekia stiprinti edukologijos mokslo ir praktikos sąsajas, skatinti tarpdalykinį bendradarbiavimą ir sudaryti mokytojams galimybes susipažinti su naujausiais edukologijos tyrimų rezultatais bei juos taikyti kasdienėje ugdymo praktikoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tokiuose projektuose kaip AI4IE prisideda prie bendro partnerių siekio – kurti inovatyvią, moksliniais tyrimais grįstą pedagogų rengimo ekosistemą, gebančią atliepti kintančius švietimo poreikius.
