„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.
Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.
J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“, apie kurį visuomenė stebėtinai mažai žino. Pasak jos, šiandien Europoje vykstantys procesai yra nepaprastai svarbūs ekonomikai, politikai ir socialiniam gyvenimui, tačiau patys europiečiai apie juos per mažai nusimano.
Žemiau – Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorės J. Barynienės mintys apie tai, kodėl reikia pažinti ES.
Ne visi europiečiai žino, kad jie patys renka Europos Parlamentą
2015 m. atliktų apklausų duomenimis, tik šiek tiek daugiau negu pusė europiečių supranta, kaip veikia ES, o apie 42 proc. apklaustų europiečių teigė, kad jiems ES veikimo principai vis dar migloti. Vis dėlto, vilties yra: nuo 2011 m. apie ES išmanančiųjų dalis padidėjo maždaug 12 procentų.
Labiausiai žinantys apie ES veikimą jautėsi lenkai, švedai, suomiai, danai, lietuviai, slovėnai, kroatai, kipriečiai, mažiausiai – prancūzai, portugalai, ispanai. Sociodemografiniai duomenys taip pat iškalbingi – labiau apie ES jaučiasi žinančios moterys, savarankišką veiklą vykdantys asmenys, vadybininkai ir studentai.
Diskusijas, kiek europiečiai iš tikrųjų žino apie ES, jos veikimo principus, paskatino ir „Brexit“ atvejis: Jungtinės Karalystės informaciniai portalai mirgėjo nuo testų, kurie siūlė pasitikrinti žinias, kiek gyventojai žino apie ES.
Nuomonės tyrimo įmonės „Ipsos MORI“ duomenimis, JK gyventojai mano, kad Jungtinės Karalystės indėlis į ES biudžetą yra didžiausias, nors iš tikrųjų daugiau lėšų sumoka Vokietija, Prancūzija ir Italija. Teigiama, kad tik 4 iš 10 respondentų žino, kad Europos Parlamentą (EP) renka ES šalių piliečiai, ir tik 5 procentai galėjo įvardinti bent vieną JK narį Europos Parlamente (įdomumo dėlei reikia prisiminti, kad Jungtinė Karalystė turi net 73 atstovus EP).
Sudėtingas laikotarpis reikalauja profesionalių sprendimų
Tiek moksliniame, tiek viešajame diskurse dažnai išryškėja idėja, kad geresnis ES supratimas palengvintų Europos projekto gyvavimo procesą. Europai reikia žmonių, išmanančių tai, kas joje vyksta. Darbo rinkoje jaučiamas darbuotojų, turinčių plačių žinių apie Europos Sąjungą, poreikis. Reikia žmonių, išmanančių jos integracijos pasiekimus, kultūrą, darnią raidą, veikiančias politikas, ekonomikos plėtros gaires bei turinčių gebėjimų suprasti kultūrinių skirtumų ir nacionalinio identiteto klausimus.
Tokį poreikį formuoja įvairios verslo įmonės, kurios veikia vietinėse ar užsienio rinkose, nacionalinės ir Europos Sąjungos administracinės struktūros, taip pat regioninės ir vietos valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos, viešojo informavimo priemonės, informaciniai centrai, politinės partijos, kitos institucijos, susijusios su Europai svarbiais reikalais.
Šiandien pripažįstama, kad Europai išgyvenant sudėtingą laikotarpį ypač reikia kompetentingų specialistų, kurie kritiškai mąstytų, būtų atviri pokyčiams, padėtų spręsti problemas, kylančias Europos Sąjungos erdvėje.
Svarbu kritiškai vertinti Europos integracijos faktus bei vykstančias aktualijas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į taip vadinamąsias XXI-ojo amžiaus kompetencijas: kūrybiškumą, atvirumą inovacijoms, kritinį ir analitinį mąstymą.
Europos studijos – ne apie meilę Europai
Europos studijos – istorijos, teisės, ekonomikos, politikos, kultūros studijų dermė – tikrų Europos Sąjungos dalykus išmanančių darbuotojų kalvė. Kiekvienas įvykis, vykstantis ES, gali būti puikus studijų objektas – tai gali būti ir pabėgėliai, ir „Brexit“, ir terorizmo išpuoliai. Kiekvieną dieną galima studijuoti vis kitą atvejį, simuliuoti situacijas ar institucijų veikimo modelius, analizuoti, diskutuoti.
Europos studijos peržengia tradicinių studijų rėmus. Didžiausias jų privalumas – T tipo (angl. T shaped) absolvento rengimas. Remiantis šiandieninėmis tendencijomis, universitetų pagrindinis uždavinys ir yra rengti T tipo absolventą, turintį universalų išsilavinimą (t. y. generalistą) ir besiorientuojantį tarpdalykinėje erdvėje.
T tipo absolventai – pasaulio ateitis
Mokslininkai generalistą apibūdina kaip profesionalą, kuris žino daug skirtingų disciplinų ir veiklos sričių ir geba nuolat šias veiklos sritis keisti. Tai yra nulemta jo veiklos pobūdžio. Generalistas turi žinių disciplinų sankirtos srityse, taip pat pasižymi kompetencijų perkeliamumu. Šiandieninė ekonominė, socialinė, kultūrinė aplinka išryškina tarpdalykinių ir daugiadalykinių studijų svarbą.
Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie verslą, susijusį su technologijų kūrimu, naudojimu ir adaptavimu, čia T tipo absolventai tampa ypač konkurencingi. Jie turi gilias dalyko žinias, o plačios tarpdisciplininės kompetencijos padeda jiems sėkmingai spręsti tarpdisciplininškumo reikalaujančias problemas.
Kita vertus, apie ES vykstančius procesus žinių privalo turėti tiek inžinierius, tiek architektas, tiek biologas ar chemikas. ES priimti teisės aktai veikia mus visus kiekviename žingsnyje, todėl žinių apie ES įtraukimą į įvairias studijų programas sukurtų ženklią pridėtinę vertę. Europinė dimensija šiuose moksluose turi būti labai aiški.
