Antradienį, kovo 24 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete viešėjo Lietuvos ir Latvijos žinovas Gillesas Dutertre‘as. Garsus istorikas skaitė paskaitą „Trys prancūzės didikės XVII-ojo amžiaus Lietuvoje: Louise-Marie de Gonzague, Marie Casimire de la Grange d’Arquien ir Claire-Isabelle de Mailly-Lascaris (Karalienės ir kunigaikštienė…)“. Ši paskaita – tai vienas iš „Frankofonijos mėnesio“ renginių prancūzų kultūros gerbėjams.
Gillesas Dutertre‘as, kuris yra pasakęs, kad jis yra didesnis lietuvis, nei kiti lietuviai, paskaitą pradėjo sveikindamas susirinkusius klausytojus, kurių tarpe buvo ne tik kauniečių, bet ir vilniečių bei marijampoliečių. Lietuvos ir Latvijos žinovas kalbėdamas apie XVII a. ir pristatydamas skaitomą paskaitą pasakė, kad ,,tuo laikmečiu nebuvo nei televizijos nei interneto, tebuvo tik 3 dalykai, kuriais galima buvo užsiimti: medžioklė, karas ir meilė. Šiandien kalbėsiu apie meilę”.
Paskaitos metu buvo nagrinėjamas Louise-Marie de Gonzague, Marie Casimire de la Grange d’Arquien ir Claire-Isabelle de Mailly-Lascaris biografijos, kuriose nestigo intrigų. Gilles Dutertre pasakojo, kad Louise-Marie de Gonzague-Nevers buvo ambicinga ir troško valdyti. Tačiau jos gyvenimo pradžia buvo sudėtinga, nes karalienė motina Marija de Mediči priešinosi jos ir hercogo Gastono Orleaniečio sąjungai. Pradžioje išsiuntė merginą į Vincennes kalėjimą, o paskui trejiems metams ištrėmė į vienuolyną. Marie Casimire de la Grange d’Arquien pirmiau buvo ištekinta už Jano Zamoiskio, kurio nemylėjo, ir tik po jo mirties galėjo ištekėti už savo gyvenimo meilės Jano Sobieskio, o vėliau tapo Lenkijos karaliene. Karališkąją porą išgarsino jų meilės laiškai, paskelbti ilgam laikui praėjus po jų mirties ir išgarsinę Marysienką. Taip karalius vadino savo žmoną.
Claire Isabelle de Mailly-Lascaris taip pat buvo jauna rūmų dama karalienės Luizos-Marie de Gonzague-Nevers svitoje. Ji netapo karaliene, bet 1654 metais birželio 28 dieną ištekėjo už Lietuvos kanclerio Kristupo Zigmanto Paco. Gavęs Popiežiaus leidimą, jis ėmė statyti Kamaldulių ordinui Pažaislio vienuolyną.
Claire Isabelle de Mailly taip pat turėjo valdingos moters reputaciją ir darė didelę įtaką Pacų šeimai, ypač savo vyrui. Tai, kad jis vadovavo prancūzų šalininkų partijai, buvo, be abejo, susiję su jo žmona.
Apibendrindamas paskaitą Gilles Dutertre pasakė, kad ,,iš bėdos prancūzės turėjo elgtis kaip vyrai Lenkijos-Lietuvos dvare, t. y. ,,dėvėti kelnes“, kaip sako prancūzai“.
