KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė (SHMMF), kad žmogaus teisės nebuvo pagrindinė tema Seimo diskusijose apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones. Be to, politinių partijų požiūris į konkrečias žmogaus teises kito, kai tų partijų vieta parlamente keitėsi iš opozicijos į valdančiąją daugumą ir atvirkščiai.
COVID-19 pandemijos įvardijimas grėsme visuomenės sveikatai ir nacionaliniam saugumui atvėrė galimybę politikams imtis ypatingų priemonių šiai grėsmei įveikti. Tačiau toks įvardijimas, metaforos bei karo meto retorika prisidėjo prie grėsmės ir pavojaus diskurso formavimo, kad būtų galima pateisinti siūlomas ypatingas priemones kovai su COVID-19 pandemija.
„COVID-19 pandemijos sugrėsminimas sudarė galimybes nukrypti nuo pagarbos žmogaus teisėms ir laisvės principų, kurie yra branginami ir saugomos liberaliose demokratijose įprastomis aplinkybėmis“ – pastebi vienas tyrėjų, Kauno technologijos universiteto (KTU) SHMMF politikos mokslų doktorantas Vytautas Valentinavičius.
Tikslas pateisina priemones?
Paskelbti tyrimo rezultatai atskleidė, kad pandemijos metu dirbusios XVII ir XVIII vyriausybės buvo įsitikinusios, kad COVID-19 pandemija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl kovai su šia grėsme pateisino žmogaus teisių, būtent, susirinkimų laisvės, teisės į judėjimą, teisės į kokybiškas sveikatos paslaugas ir teisės užsiimti verslo veikla, ribojimus.
Šiuos ribojimus palaikė ir 2016–2020 metų, ir 2020–2024 metų Seimo valdančiųjų daugumų parlamentarai. Dar daugiau, opozicija taip pat ypatingai neoponavo taikomiems ribojimams.
„COVID-19 pandemijos sugrėsminimas netiesiogiai leido vyriausybei formuoti COVID-19 pandemijos diskursą kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, taip ribojant plačias viešas diskusijas ir neieškant alternatyvių kovos su pandemija priemonių, formuojant bendrą poziciją, kad siūlomos priemonės yra vienintelės“, – pastebi KTU SHMMF mokslo darbuotojas Vaidas Morkevičius.
Vienos teisės svarbesnės už kitas
Atsižvelgiant į duomenis, kad žmogaus teisės nebuvo lydinti tema COVID-19 pandemijos diskusijose Seime, nėra galimybės teigti, kad parlamentas veikė kaip žmogaus teises ginanti institucija, kurioje klausimai būtų sprendžiami atkreipiant dėmesį į įvairius žmogaus teisių aspektus.
Tyrėjai pastebi, kad vykstant diskusijoms apie COVID-19 valdymo priemones santykinai dažniau buvo minimos tik tos žmogaus teisės, kurios buvo susijusios su fizinės ir psichinės sveikatos, socialinio saugumo, darbo, teisingų ir palankių darbo sąlygų bei vienodos apsaugos prieš įstatymą klausimais.
KTU tyrėjai pastebi, kad net jei Seime vyriausybės valandų metu buvo kalbama apie kai kurias žmogaus teises, kitos žmogaus teisės, tokios kaip: teisė dalyvauti viešuosiuose reikaluose ir teisė būti apsaugotam nuo neteisėto kišimosi į asmens privatumą, šeimą, namus ar susirašinėjimą, sulaukė itin mažai dėmesio.
Mokslininkai taip pat pastebi, kad net opozicija ignoravo tam tikras žmogaus teises, nors žmogaus teisių ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl jų. „Pavyzdžiui, teisė į judėjimo laisvę, teisė į taikius susirinkimus nepateko į opozicijos akiratį. Šiuos ribojimus palaikė tiek po 2020–2024 metų Seimo rinkimų susiformavusi centro dešiniųjų dauguma, tiek 2016–2020 metų Seimo centro kairės valdančioji dauguma”, – pastebi V. Valentinavičius.
Partijų požiūris į žmogaus teises priklauso ir nuo galios pozicijų
Tyrimas taip pat atskleidė, kad politinių partijų požiūris į konkrečias žmogaus teises turėjo tendenciją kisti, kai partijos statusas parlamente keitėsi – pereinant iš opozicijos į valdančiąją daugumą, ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, 2016–2020 metų Seimo centro kairės valdančioji dauguma COVID-19 kontekste daugiau dėmesio skyrė socialinėms ir ekonominėms teisėms. Tačiau 2020–2024 metų Seime buvusios vyriausybės partijų atstovai (patekę į opoziciją) žmogaus teises, susijusias su socialine apsauga, ėmė minėti rečiau.
V. Morkevičiaus vertinimu, nustatyti dėmesio žmogaus teisėms poslinkiai, priklausomai nuo galios pozicijų parlamente, gali būti interpretuojami kaip rodantys, kad neturėdami sprendimų priėmimo galių ir neprisiimdami atsakomybės už sprendimus, opozicinių partijų atstovai yra mažiau suvaržyti diskutuoti įvairiomis temomis ir yra linkę apeliuoti į vertybes (pavyzdžiui, žmogaus teises), kurios patrauklios įvairiems visuomenės sluoksniams.
Tyrimo metu buvo analizuotos Seimo stenogramos, gilinantis į politikų pasisakymus per Vyriausybės valandas, kuriose politikai užduoda klausimus Vyriausybės nariams. Tyrimo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d., (prieš pat pirmą kartą Lietuvoje įvedant su COVID-19 pandemija susijusį karantiną) iki 2021 m. sausio 14 d. buvo analizuojami 1238 pasisakymai per 20 Vyriausybės valandų.
Projekto „Lietuvos Seimo politinė darbotvarkė ir jos įrėminimas: 1990-2020 m. Seimo stenogramų analizė (PolAFra)“, įgyvendinimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. P-MIP-20-373.
