Neuromokslas švietimo praktikoje vis dar nėra aiškus – ugdymo neuromokslai yra gana nauja sritis edukologijoje. Viena iš priežasčių trukdančių sukurti sąsają tarp šių sričių yra tikėjimas neuromitais. Tikėjimas neuromitais iš dalies gali būti įtakotas žiniasklaidos pranešimų, intuityviu žmogaus mąstymo stiliumi, mažesniu moksliniu raštingumu. Todėl šiuo tyrimu bus siekiama nustatyti psichologinius ir kognityvinius veiksnius, kurie skatina tikėti neuromitais ir stiprina įsitikinimus susijusius su kognityvinėmis funkcijomis. Bus vykdomos socialinės apklausos, kuriose sprendžiami klausimai susiję su žiniomis, įsitikinimais ir neuromitais apie žmogaus protą ir smegenis. Vertinamas žiniasklaidos vartojimas bei jos poveikis susijęs su žmogaus įsitikinimais, bei vertinamas mokslinis raštingumas. Bus atliekamas ekspertimentas, kurio metu vertinama, kaip tam tikra vizualinė manipuliacija įtakoja publicistinio mokslinio straipsnio patikimumą ir keičia intuityvų mąstymo stilių į analitinį.
Projekto finansavimas:
LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojami studentų tyrimai ir praktikos
Projekto rezultatai:
Įvertinus mokytojų tikėjimą neuromitais, pastebėta, kad dažniausiai mokytojai yra linkę mitams nei pritarti, nei nepritarti (54,55 proc.). Neuromitai, kuriems buvo nei pritarta, nei nepritarta: mokymosi problemos, susijusios su smegenų vystymosi funkcija, negali būti išspręstos švietimo pagalba; vyrų smegenys biologiškai yra geriau pritaikytos matematikai ir gamtos mokslams, o moterų – empatijai; vaikai turi išmokti gimtąją kalbą prieš pradėdami mokytis antrosios kalbos; žmonės naudoja apie 10% savo smegenų galios; norint atskleisti tikrąsias žmonių mintis, labiau tinka smegenų skenavimas nei klausimų uždavinėjimas; grojant kūdikiams klasikinę muziką jie tampa protingesni. Respondentai buvo linkę pritarti, kad vaikai sunkiau susikaupia, yra aktyvesni ir prasčiau mokosi, kai gauna daug cukraus turinčių gėrimų ar užkandžių, taip pat kad nuo smegenų pusrutulio dominavimo priklauso individualūs stiliai tarp besimokančiųjų (pavyzdžiui, kairysis pusrutulis – logika, dešinysis pusrutulis – kūryba), ir kad saikingas alkoholio vartojimas žudo smegenų ląsteles. Mitui, kad protiniai gebėjimai yra paveldimi ir jų negali pakeisti aplinka ar patirtis, respondentai buvo linkę nepritarti, o mitui, kad smegenys baigia vystytis, kai vaikai pasiekia vidurinę mokyklą, labai nepritarti. Pastebėta, kad respondentų atsakymai panašiai sutapo ir su faktais apie smegenis – didžiajai dalį buvo nei pritarta, nei nepritarta. Mokytojų požiūris į kognityvinių gebėjimų tobulinimą parodė, kad respondentams kilo mažiau abejonių įvertinant pateiktus teiginius.
Įvertinus psichologinius ir kognityvinius veiksnius, nustatyta, kad respondentų išsilavinimo lygis ganėtinai aukštas (95,1 proc. įgiję aukštąjį išsilavinimą). Didžioji dalis respondentų linkę į racionalumą (96,5 proc.), turi aukštesnį mokslinių žinių lygį (47,8 proc.) ir vidutinį kognityvinių gebėjimų lygį (78,1 proc.).
Nustatytos sąsajos tarp veiksnių ir tikėjimo neuromitais parodė, kad mokytojų tikėjimas neuromitais tiesiogiai susijęs su moteriška lytimi, vyresniu amžiumi, didesne darbo patirtimi, dažnesniu publicistinių straipsnių skaitymu bei žemesniu mokslinių žinių lygiu. Pastebėta, kad kognityvinius gebėjimus tobulinti labiau linkusios moterys, taip pat asmenys dažniau skaitantys publicistinius ir rečiau mokslinius straipsnius. Vyresnis amžius, didesnė darbo patirtis, dažnesnis publicistinių straipsnių skaitymas ir aukštesnis mokslinių žinių lygis tiesiogiai priklauso nuo tikėjimo faktais apie smegenis. Tarp sociodemografinių charakteristikų (amžius, lytis) ir tikėjimo neuromitais buvo nustatyta tiesinė regresija – 13,5 proc. (F(7, 339) = 11,189, p < 0,001, R2=0,135). Taip pat tiesinė regresija (18,6 proc. (F(6, 340) = 12,935, p < 0,001, R2=0,186)) nustatyta tarp moteriškos lyties, vyresnio amžiaus, racionalumo, žemesnio mokslinių žinių lygmens ir tikėjimo neuromitais.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2022-09-05 - 2023-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
