Didelis dėmesys skiriamas pedagogo ir tėvų vaidmeniui bei jų abipusiam bendradarbiavimui, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą (Pranevičienė, Vasiliauskienė, 2017). Sveikatos raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas ieškoti, suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą, mokėti ją kritiškai įvertinti, panaudoti kasdieniame gyvenime sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse (domenuose) bei pagerinti gyvenimo kokybę (Sørensen et al., 2015). Skirtingų tyrimų rezultatai (Jourdan ir kt., 2017) rodo, kad pedagogams trūksta žinių, kaip ugdyti vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetenciją, jie susiduria su tėvų nenoru bendrauti, prastu komunikavimu, nesėkmių ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją kyla dėl šeimų socialinės bei ekonominės padėties. Konkrečių tyrimų, atspindinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo savybes, nėra. D. Jourdan (2017) ir kt. tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai, šeimos socialinė padėtis ir gyvenimo sąlygos turi labai didelę įtaką vaikų sveikatos raštingumui. Europos sveikatos raštingumo tyrimo (HLS-ES) duomenimis, maždaug 50 proc. Europos gyventojų sveikatos raštingumas nėra pakankamas (Sukys et al., 2017). Todėl sveikatos raštingumo dermėje yra ypatingai svarbus ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų vaidmuo bei jų abipusis bendradarbiavimas, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą. Tyrimo tikslas nustatyti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų sveikatos raštingumą pagal lygius bei jų požiūrį į sveikatos kompetencijos ugdymą.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Temos pagrindimas. Vaikų sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymui reikšmingi Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje (2014) numatyti tikslai: formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų optimalaus fizinio aktyvumo sąlygas, saugią ir sveiką gyvenamąją bei darželių, viešųjų erdvių aplinką. Sveikatos raštingumas yra svarbi socialinio kapitalo forma (Abel et al., 2008), o žemas sveikatos raštingumas padidina sveikatos netolygumus (Fleary et al., 2018).
Tyrimo tikslas. Nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ir jų pedagogų sveikatos raštingumo lygius ir požiūrį į sveikatos kompetencijos ugdymą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio imtį sudarė 79 tėvai (63,3 proc. moterų ir 36,7 proc. vyrų), bei 34 ikimoklyninio ugdymo mokytojos. Sveikatos raštingumui įvertinti naudota Europos sveikatos raštingumo klausimynas (HLS-EU-Q47). Jį sudaro trys skalės, kurių pagalba respondentai gali įsivertinti sveikatos raštingumą sveikatos priežiūros (16 teiginių), ligų prevencijos (15 teiginių) ir sveikatos stiprinimo (16 teiginių) srityse. Atsakymai pateikiami 4 balų rangine Likerto skale (1 – labai sunku, 2 – gana sunku, 3 – gana lengva, 4 – labai lengva), paliekant respondentams galimybę neatsakyti (penktas atsakymo variantas – nežinau). Sveikatos raštingumo indeksui nustatyti, surinkti balai standartizuojami skalėje nuo 0 balų (minimalus sveikatos raštingumo lygis) iki 50 balų (aukščiausias sveikatos raštingumo lygis). Remiantis apskaičiuotu sveikatos raštingumo indeksu, išskiriami keturi sveikatos raštingumo lygmenys: 1) nuo 0 iki 25 balų – nepakankamas, 2) nuo 25 iki 33 balų – problematiškas, 3) nuo 33 iki 42 balų – pakankamas, 4) nuo 42 iki 50 balų – labai geras (HLS–EU., 2013). Taip pat tyrimui suformuotas klausimynas apimantis požiūrį į sveikatos ugdymo kompetenciją ir sociodemografinių klausimų blokus. Tyrimo duomenys apdoroti su statistinės duomenų analizės SPSS 24.0 programa. Naudoti statistiniai metodai – vidurkis, standartinis nuokrypis, procentinis dažnių pasiskirstymas apskaičiuotas taikant Chi- square kriterijų. Duomenų skirtumui vertinti buvo taikomi patikimumo lygiai, kai p<0,05 statistiškai patikimas.
Išvados. 1. Įvertinus tėvų požiūrį į vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje, nustatyta, kad tėvai puikiai supranta, jog jų vaidmuo yra vienas svarbiausių ugdant vaikų sveikatos stiprinimo kompetenciją. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių tėvų, skiria nuo 3 iki 5 valandų per savaitę vaikų sveikatos kompetencijos ugdymui. Taip pat nurodė, kad ugdymo įstaigose sveikos gyvensenos ir sveikatos raštingumo ugdymui skiriamas didelis dėmesys, reguliariai vyksta sveikatinimo bei sporto renginiai. Įvertinus sveikatos raštingumą, nustatytas nepakankamas bei problematiškas sveikatos raštingumo lygis.
2. Įvertinus pedagogų požiūrį į vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje, nustatyta, kad pedagogai, kurie skiria 5 valandas ir daugiau sveikos gyvensenos ugdymui yra beveik du kartus daugiau lyginant su tėvų grupe to paties klausimo kategorijoje. Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės programos jų ugdymo įstaigose taikomos retai. Tačiau ugdymo įstaigose labai dažnai kuriami projektai ir programos vaikų sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Įvertinus sveikatos raštingumą, nustatytas nepakankamas bei problematiškas sveikatos raštingumo lygis.
3. Įvertinus tėvų ir pedagogų sveikatos raštingumą, nustatytas nepakankamas bei problematiškas sveikatos raštingumo lygis. Nors abiejų tiriamųjų grupių atstovai nurodė, kad kasdieniniame vaiko ugdyme veiklos skirtos sveikatos stiprinimas yra svarbios, planuojamos bei vykdomos.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-07-05 - 2021-08-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
