Didelis dėmesys skiriamas pedagogo ir tėvų vaidmeniui bei jų abipusiam bendradarbiavimui, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą (Pranevičienė, Vasiliauskienė, 2017). Sveikatos raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas ieškoti, suprasti įvairiais informacijos kanalais perduodamą informaciją apie sveikatą, mokėti ją kritiškai įvertinti, panaudoti kasdieniame gyvenime sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo srityse (domenuose) bei pagerinti gyvenimo kokybę (Sørensen et al., 2015). Skirtingų tyrimų rezultatai (Jourdan ir kt., 2017) rodo, kad pedagogams trūksta žinių, kaip ugdyti vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetenciją, jie susiduria su tėvų nenoru bendrauti, prastu komunikavimu, nesėkmių ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją kyla dėl šeimų socialinės bei ekonominės padėties. Konkrečių tyrimų, atspindinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo savybes, nėra. D. Jourdan (2017) ir kt. tyrimo rezultatai parodė, kad tėvai, šeimos socialinė padėtis ir gyvenimo sąlygos turi labai didelę įtaką vaikų sveikatos raštingumui. Europos sveikatos raštingumo tyrimo (HLS-ES) duomenimis, maždaug 50 proc. Europos gyventojų sveikatos raštingumas nėra pakankamas (Sukys et al., 2017). Todėl sveikatos raštingumo dermėje yra ypatingai svarbus ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų vaidmuo bei jų abipusis bendradarbiavimas, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir vaikų sveikatos raštingumą. Tyrimo tikslas nustatyti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų sveikatos raštingumą pagal lygius bei jų požiūrį į sveikatos kompetencijos ugdymą.
Projekto finansavimas:
ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
Projekto rezultatai:
Įvertinus tėvų požiūrį į vaikų sveikatos kompetencijos ugdymą ikimokykliniame amžiuje, nustatyta, kad tėvai supranta, jog jų vaidmuo yra vienas svarbiausių ugdant vaikų sveikatos kompetenciją, tačiau šios kompetencijos ugdymui skiria tik iki 2 valandų per savaitę. Įvertinus sveikatos raštingumą, nustatytas problematiškas bei pakankamas sveikatos raštingumo lygis.
Įvertinus pedagogų požiūrį į vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo galimybes ikimokykliniame amžiuje, nustatyta, kad pedagogai kaip svarbiausia objektą ugdant vaikus mato šeimą, bet teigia, kad prie sveikos gyvensenos įpročių prisideda labai dažnai. Taip pat, kaip ir tėvai, pedagogai tik iki 2 valandų per savaite sveikos gyvensenos ugdymui. Įvertinus sveikatos raštingumą, nustatytas problematiškas bei pakankamas sveikatos raštingumo lygis.
Nustatytos sąsajos tarp tėvų ir pedagogų sveikatos raštingumo lygio- probleminio ir pakankamo. Abiejų tiriamųjų grupių atstovai nurodė, kad kasdieniniame vaiko ugdyme veiklos skirtos sveikatos stiprinimui yra svarbios, planuojamos bei vykdomos, tačiau nustatyta, kad tėvų ir pedagogų sveikatos raštingumo lygis, turi įtakos praleidžiamam laiko tarpui ugdant vaikų sveikatos kompetenciją. Problematišką sveikatos raštingumo lygį turintys tėvai ir pedagogai, mažiau skiria dėmėsio ir laiko skirto ugdyti sveikatos kompetenciją.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-09-01 - 2022-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
