Projektu siekiama ištirti, kaip per pastaruosius dešimtmečius vystėsi aplinkos supratimas gamtos moksluose. Susidomėjimas aplinka ir globalia jos kaita jau kurį laiką sparčiai auga, tačiau vis dar mažai žinoma apie svarbiausias gamtos mokslų tendencijas, galinčias atskleisti kryptis, kuriomis juda mokslinis žinojimas: ar gamtos moksluose siekiama įgyti visapusiškų ir išsamių žinių apie aplinką, o gal priešingai – mokslas tampa kur kas labiau specializuotas ir kreipia dėmesį į vis siauresnes sritis? Kokie aplinkosauginiai iššūkiai tampa dominuojančiais moksliniame diskurse ir kurie iš jų tampa marginalizuoti? Kokias sąsajas ir ryšius tarp analizuojamų aplinkosauginių iššūkių konstruoja mokslinė bendruomenė?
Projekto tikslas – atskleisti gamtos mokslų diskurso semantinės struktūros pokyčius, braižant semantinių ryšių žemėlapius. Tikslui pasiekti formuojamas originalus duomenų rinkinys, sudarytas iš mokslinių publikacijų santraukų, paskelbtų didžiausiuose gamtos mokslų žurnaluose per pastaruosius tris dešimtmečius. Pasitelkiant specialią kalbos apdorojimo programinę įrangą ir tinklo analizės technikas, yra vertinami tekstuose naudojamų koncepcijų paplitimo modeliai, t. y. nustatomos sąvokos, iškylančios tuose pačiuose kontekstuose, bei jų vartojimo dažniai. Tyrime sąvokos žymi semantinio tinklo mazgus, o ryšių stiprumas tarp mazgų nustatomas įvertinus tekstų santraukų, kuriose sąvokos sutampa, kiekį. Toks metodas leidžia daryti apibendrintas išvadas apie semantinių struktūrų pokyčius laike. Pirminiai bandymai, kurių metu tirtos 10 000 žurnalų santraukos, įrodė, kad metodas yra įmanomas ir gali būti taikomas, analizuojant didžiuosius duomenis (angl. big data). Projekto metu tiriamas 500 000 mokslinių straipsnių santraukų rinkinys ir atliekama jo semantinio tinklo analizė.
Projekto finansavimas:
KTU MTEPI fondas
Projekto rezultatai:
Šiame projekte buvo naudojami didžiųjų duomenų metodai, siekiant išanalizuoti pasaulinių aplinkos tyrimų diskursyvią struktūrą nuo 1990-ųjų. Taikant tinklinės analizės ir teminių modelių derinį ~120 000 žurnalų straipsnių santraukų duomenų rinkiniui, projektas parodė, kad aplinkosaugos moksliniai tyrimai ir toliau yra suskirstyti pagal disciplinas, o perėjimas prie integruoto, holistinio ir tarpdisciplininio Žemės sistemos mokslo yra daugiau siekiamybė nei realybė.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-04-03 - 2018-12-31
