Nagrinėjant paauglių (iki 16 metų), jaunuolio amžiaus (17-20 metai) ir tam tikrą dalį suaugusio žmogaus amžiaus (iki 25 metų) mitybą Europoje, nustatytas kalcio, vitamino D, geležies, folio rūgšties ir cinko trūkumas organizme (Sterlinko i kiti, 2012; O’Connor ir kiti, 2009). Per mažas vitamino B suvartojimas susijęs su prastesnėmis imuninės ir nervų sistemos funkcijomis (Herbison ir kiti, 2012); kalcio ir magnio pakankamas kiekis apsaugo nuo antrojo tipo diabeto (Villegas ir kiti, 2009); didesnis magnio kiekis apsaugo nuo medžiagų apykaitos sutrikimų (He ir kiti, 2006). Medžiagų apykaitos sutrikimai susiję su nutukimu, kraujo spaudimo, trigliceridų padidėjimu ir mažu kiekiu žemo tankio lipoproteinų kraujyje (Whitton ir kiti, 2011). Žemo tankio lipoproteinų mažas kiekis kraujyje sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Žinoma, kad riebalinės masės padidėjimas skatina didėti bendrąją kūno masę, riebalai kaupiasi aplink vidaus organus pilvo srityje, kartu didėja riebalų (lipidų) perteklius kraujyje, kas didina kraujospūdį ir tampa rizika susirgti koronarinėmis širdies ligomis. Taigi norint išvengti sveikatos problemų reikia kontroliuoti savo bendrąją kūno masę.
Maitinimosi įpročiai, energijos sunaudojimas – fizinis aktyvumas yra keli komponentai galintys padėti sukontroliuoti kūno svorį. Tačiau tarptautinio projekto duomenis tik 23 procentai atsakiusiųjų lietuvių vyrų ir moterų nurodė, kad bent 30 minučių 4 ir daugiau kartų per savaitę praleidžia laisvalaikį sportuodami (Pomerleau ir kiti, 2000). Fizine veikla užsiimti juos paskatino gydytojas (6.9 % atsakiusiųjų), šeimos nariai (24.1 %), kiti asmenys (10.2%) (Pomerleau ir kiti, 2000). Nagrinėjant Škėmienė ir kiti (2007) tyrimų duomenis, nustatyta, kad nereguliariai maitinosi 46,3% trečio kurso studentų vyrų ir 29,5% studenčių. Taip pat Stucco ir Dabravolskij (2009) apklausę būsimus sveikatos specialistus studentus nustatė, kad 89,5% studentų vyrų ir 62,5% studenčių nereguliariai maitinasi. Todėl manome, kad studentų fizinio aktyvumo ir mitybos tyrimai išlieka aktualūs, ypač kai būsimų specialistų ateities profesija nėra susijusi su fiziniu aktyvumu ar sveikata. Gallagher su kolegomis (2014) nustatė tiesioginį ryšį tarp maisto priedų vartojimo ir didesnio fizinio aktyvumo. Tyrimo metu tiriamieji, kurie vartojo maisto priedus buvo labiau fiziškai aktyvesni, taip pat gerėjo jų gyvensenos įpročiai. Todėl manome, kad maisto priedų ir vartojamų maisto produktų pasirinkimas įtakoja sveikatos pokyčius susijusius su studentų gyvensenos įpročiais. Studentų mokslinės praktikos tyrimo metu atliekami subjetyvūs: sveikatos, kūno svorio, maisto priedų vartojimo (FFQ), mitybos (FFQ) ir fizinio aktyvumo (IPAQ) nustatymai; ir objektyvūs vertinimai: antropometriniai matavimai („Omron BF 511“), kūno riebalų kiekio apskaičiavimas („Omron BF 511“), liemens ir klubų matavimas, biocheminė kraujo analizė (Spotchem TM EZ Sp — 4430 Arkray), su maistu gautos energijos ir suvartotų maisto komponentų nustatymas („Omron BF 511“). Šie subjektyvūs ir obkjektyvūs vertinimai leis pateikti aiškesnias ir patikimesnes išvadas.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2014-02-24 - 2014-05-24
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
