Kosmosas tampa vis svarbesne ekonomine, politine ir aplinkosaugine erdve. Sparčiai daugėja palydovų, sudarančių globalių telekomunikacijų pagrindą. Kosminiai ištekliai, nuo ledo Mėnulyje iki metalų telkinių asteroiduose, didina politinį ir ekonominį susidomėjimą. Pasaulio
turtingiausieji gali rinktis kosmoso turizmą kaip naują laisvalaikio formą. O tuo pačiu aplink Žemę skrieja vis didesnis šiukšlių kiekis, tampantis pirmąja kosmine aplinkosaugos problema. Visi šie ir kiti pokyčiai susiję su kosmoso transnacionalizacija, t. y. privačių subjektų (tokių kaip “SpaceX”, “Blue Origin” ar “Virgin Galactic”) iškilimu ir naujų susitarimų bei ryšių globalaus valdymo lygmenyje. Mūsų tikslas yra pateikti išsamią empirinę, teorinę ir normatyvinę kosmoso transnacionalizacijos analizę. Tą pasieksime trimis uždaviniais. Pirma, taikydami tinklų analizės ir atvejo analizės metodus, atliekame empirinę transnacionalizacijos analizę trijose pagrindinėse srityse: a) Jungtinių Tautų kosmoso valdymo socialinėje struktūroje; b) globalioje palydovų pramonėje ir c) techninių standartų dėl kosminių šiukšlių taisyklių priėmimo ir perėmimo. Antra, teoriškai analizuojame transnacionalizacijos ir valstybės galios sąsajas. Naujų “kosmoso lenktynių” tarp Jungtinių Amerikos
Valstijų, Kinijos ir (iš dalies) Rusijos fone remiamės teorinėmis diskusijomis apie transnacionalinį valdymą, privačią valdžią (angliškai “private authority”) ir susijusiomis tematikomis, kad teoriškai suprastume, ar transnacionalizacija papildo nacionalinių valstybių politinę galią, ar ją išstumia, ir kaip tai vyksta. Trečia, pateikiame praktines rekomendacijas dėl sąžiningo ir veiksmingo daugiašalio kosminės erdvės valdymo
transnacionalizacijos kontekste: kadangi technologinės galimybės naudotis kosmosu ir gauti naudos iš jo pasiskirsčiusios nevienodai, būtina skubiai rasti pasaulinius sprendimus, kuriais būtų pakankamai atsižvelgta į visuomenių, turinčių ribotas (ar išvis neturinčių) kosminių skrydžių galimybes, interesus.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-04-01 - 2026-03-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
