Technologijų sritys, tokios kaip gyvybės mokslai, dirbtinis intelektas, nano-technologijos, chemijos pramonė, medžiagų mokslai ar energetikos sistemos, išgyvena staigius ir dažnai itin reikšmingus pokyčius, kurie sąlygoja naujus reguliavimo iššūkius. Tačiau būdai, kuriais tarptautinės institucijos reaguoja į šiuos pokyčius, reikšmingai skiriasi. Šio projekto tikslas – ištirti kaip, kodėl, bei kokiomis aplinkybėmis tarptautinės institucijos prisitaiko prie technologinių pokyčių. Siekiant užsibrėžto tikslo, pirmiausia atliekama teorinė institucinio prisitaikymo prie technologinių pokyčių analizė. Antra, naudojant atvejų palyginimą bei interviu su ekspertais ir politikais, tiriamos keturios technologijų sritys (biotechnologijų, klimato inžinerijos, mineralų gavybos vietovėse, kurios neapsiriboja nacionaline jurisdikcija, bei HFC dujų). Trečia, remiantis sukurtu teoriniu modeliu, analizuojamos tarptautinės derybos ir reguliavimas, pasitelkiant kompiuterines temų modeliavimo (angl. topic modelling) technikas, įgalinančiais atskleisti latentines teksto temas. Galiausiai ketvirta, pateikiamos rekomendacijos ir geriausių praktikų pavyzdžiai, rodantys kaip tarptautinėms institucijoms efektyviai reaguoti į naujus technologinius iššūkius.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo tarybos parama moksliniams tyrimams, Mokslininkų grupių projektai
Projekto rezultatai:
Šiame projekte buvo analizuojama tarptautinių institucijų reakcija į naujus technologinius iššūkius pasaulinėje darnaus vystymosi politikoje. Be kitų rezultatų, projekte išryškėjo, kad tarptautinės institucijos nesugeba prisidėti prie technologinės naudos gavimo ir technologinės rizikos išvengimo.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019-06-17 - 2022-06-30
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
