Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje informacija yra tapusi ne tik kasdien naudojama “valiuta”, bet ir pačios demokratinės sistemos kertiniu pagrindu. Žinių visuomenėje informacinis individų pažeidžiamumas gali sparčiai akumuliuotis į sisteminį pažeidžiamumą, kuris savo ruožtu komplikuoja valdžios ir visuomenės santykius, silpnina gebėjimą reaguoti į iškilusias grėsmes.
Projekto tikslas – nustatyti socialinius faktorius, susijusius su informaciniu pažeidžiamumu Lietuvoje ir parengti įrankį informacinio pažeidžiamumo nustatymui. Informacinis pažeidžiamumas yra suprantamas kaip padidinta tikimybė patikėti netikromis naujienomis ir konspiracinėmis teorijomis.
Projekte bus naudojami pagrindinių komponentų analizės (Principal Component Analysis), daugianarės regresijos (Multiple Regression) bei hierarchinio linijinio modeliavimo (Hierarchical Linear Modelling) tyrimo metodai. Surinktų apklausų duomenų pagrindu, bus atliktas koreliuojančių/įtaką darančių veiksnių tyrimas.
Projekto finansavimas:
Lietuvos mokslo taryba, Nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“
Projekto rezultatai:
Tyrimo rezultatai bus skelbiami dviejų mokslinių straipsnių (Lietuvoje ir užsienyje) bei dviejų mokslinių pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose pagalba ir rekomendacijų rinkinyje politikos formuotojams. Taip pat bus sukurtas viešai prieinamas įrankis, padedantis įvertinti informacinį pažeidžiamumą visuomenėje. Tyrimas leistų aiškiau ir efektyviau formuoti atsparumo propagandai strategiją valstybiniu mastu, atitinkamai adaptuoti žiniasklaidos raštingumo priemones mokyklose.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021-02-01 - 2022-12-31
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
