DEMOS projekto pagrindinė idėja grindžiamas prielaida, kad populizmas yra sąsajų nebuvimo tarp to, kaip veikia demokratinės santvarkos ir kaip politinėje sistemoje piliečiai suvokia savo pačių siekius, poreikius ir tapatybę. DEMOS tyrinėja praktinę „demokratinio veiksmingumo“ vertę, kaip politinio įsitraukimo, reikalingą populizmo iššūkiui spręsti, sąlygą.
DEMOS derina išsamius populizmo ir demokratinio veiksmingumo tyrimus su moksliniais tyrimais ir bandomaisiais projektais, kad būtų sukurtos ilgalaikės priemonės ir savalaikės politinės rekomendacijos; projekto metodai apima eksperimentus, patariamąsias apklausas, tekstų analizę, reprezentatyvias apklausas ir teisinės bazės analizę.
DEMOS daugiausia dėmesio skiria ne tik demokratinėms santvarkoms, bet ir piliečių perspektyvoms: kaip juos veikia populizmas ir kaip jie į jį reaguoja. Ypač daug dėmesio skiriama politiškai nepakankamai atstovaujamoms grupėms ir populistinės politikos tikslinėms grupėms – jaunimui, moterims ir migrantams. Remdamasis parengtais rodikliais ir populizmo prognozėmis, DEMOS rengia populizmo sąveikos su socialiniais veikėjais ir institucijomis scenarijus, tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygiu.
Projekto finansavimas:
ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020″
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018-12-01 - 2022-05-31
Projekto koordinatorius: Vengrijos mokslų akademija
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Graikijos Europos ir užsienio politikos fondas, Hamburgo universitetas, Prahos Karolio universitetas, Amsterdamo universitetas, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, Slovėnijos komunikacijos ir žiniasklaidos mokykla (SKAMBA), Verslo inžinerijos ir vadybos universitetas (Bosnija ir Hercegovina), Europos piliečių veiksmų taryba, Turino universitetas, Glazgo Kaledonijos universitetas, Kopenhagos universitetas, Berselonos universitetas, Paryžiaus Pantheon-Sorbonne universitetas
